„Suomių pateiktas pasiūlymas tikrai nepriartino prie sutarimo. Tikiuosi, ta situacija artimiausiu metu keisis. Spaudimas prezidentui bus didžiulis. Nuo to tiesiogiai priklausys mūsų ateitis, gerovės augimas Lietuvoje. Vienas pagrindinių variklių gerovės augimo – ES investicijos, parama žemės ūkiui, regionų vystymuisi. Kuo šitas etapas ypatingas, tai parodys bendrą Lietuvos, kaip šalies įvaizdį, turės šalis pademonstruoti tvirtą stuburą, kietai derėtis“, – Prezidentūroje trečiadienį kalbėjo V. Šapoka.
Anot jo, Sanglaudos politikos lėšų mažėjimas pagal dabartinį Suomijos pasiūlymą siekia beveik 30 proc.
„Pagal dabartinius skaičius numatytas bendras realus 27 proc. mažėjimas. Su tuo tikrai nesutinkame. Poveikis ekonomikai būtų neigiamas, tai gali privesti Lietuvą prie tikrųjų vidutinių pajamų spąstų. Dėl to, mūsų nuomone, yra teisinga sakyti, kad toks drastiškas mažinimas nėra teisingas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva buvo viena lyderių pagal efektyvumą panaudojimo, tai išeina tam tikra bausmė“, – teigė finansų ministras.
Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau yra minėjęs, kad Lietuvai nėra priimtini nauji pasiūlymai dėl 2021-2027 metų finansinės perspektyvos, kuriais būtų mažinamas Sanglaudos fondų finansavimas.
