„Prieš kelerius metus, kai paskelbėme savo viešųjų pirkimų visos sistemos audito ataskaitą, mūsų pagrindinės dvi kryptys buvo, kad turime orientuotis į centralizavimą ir supaprastinimą. Pateikti siūlymai nukreipti į šias sritis. Natūralu, kad dabar, kai projektas pateiktas viešosioms diskusijoms, gali būti įžvelgta rizikų, tobulintinų sričių, tobulintinų vietų, ir tikrai manome, kad Prezidentūros komanda į tuos pasiūlymus atsižvelgs ir įvertins“, – trečiadienį žurnalistams sakė valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Simonaitytė.
Pasak jos, audito metu buvo išsiaiškinta, kad apie 70 proc. viešųjų pirkimų specialistų teigė, jog viešieji pirkimai nėra jų pagrindinė funkcija.
„Ypač, kai keliaujame į vietos savivaldos lygmenį, kur perkančiosios organizacijos yra ikimokyklinio ugdymo įstaigos, bendrojo ugdymo įstaigos, kur tikrai susekti 50 viešųjų pirkimų įstatymo redakcijų, daugybę Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimų, rekomendacijų (...) yra beprotiškai sudėtingas darbas“, – tikino Ž. Simonaitytė.
Kaip įvardijo valstybės kontrolieriaus pavaduotoja, didelių perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų atlikimo sąnaudos yra tris kartus mažesnės nei mažesnių perkančiųjų organizacijų.
„Tai yra natūralu, nes kai atlieki daug pirkimų per metus, pasieki masto ekonomiją, mažiau dėmesio skiri susigaudymui, įsigilinimui, o daugiau vykdymui“, – sakė ji.
Tuo metu valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys sakė, kad audito metu buvo preliminariai apskaičiuota, jog viešasis pirkimas Lietuvoje įvyksta kas 8–9 sekundes, šiuo metu – kas 6 sekundes.
Prezidentūros Teisės grupės vadovė Jūrate Šovienė trečiadienį „Žinių radijui" sakė, kad, siekiant centralizuoti perkančiųjų organizacijų tinklą, būtų steigiamos sektorinės perkančiosios organizacijos, regioninės ir įmonių, per kurias bus vykdomi viešieji pirkimai. Jų darbuotojams bus keliami kvalifikaciniai reikalavimai.
