Išplatintame pranešime spaudai buvo teigiama, kad Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2020 m. sausio 3 dieną priėmė galutinį sprendimą ir atmetė kaip nepagrįstus Kauno LEZ valdančios bendrovės Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo, jos akcininkės „Antwerpse Ontwikkelings-en Investeringsmaatschappij“ ir susijusios įmonės „Knightsbridge Property Management Limited“ reikalavimus pripažinti 2018 m. sausio 24 d. su bendrove „Channel Hotels and Properties Limited“ sudarytą skolos grąžinimo sutartį negaliojančia, o kartu patenkino bendrovės „Channel Hotels and Properties Limited“ priešieškinį dėl skolos, netesybų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Vadovaujantis šiuo sprendimu, Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo įmonė kartu su kitomis dviem susijusiomis įmonėmis solidariai įpareigotos grąžinti daugiau nei 8 mln. eurų skolą bendrovei „Channel Hotels and Properties Limited“, taip pat sumokėti netesybas bei atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Pasak Channel Hotels and Properties Limited atstovo Gary Lever, bendrovė tikisi, kad Kauno LEZ valdanti bendrovė nedels grąžinant daugiau nei 8 milijonų eurų skolą.
„Mes tikime, kad verslas Lietuvoje veikia civilizuotai pagal įstatymus bei verslo etikos normas ir norime tikėti, kad tiek pati Kauno LEZ valdanti bendrovė, tiek jos valdymo organai priims operatyvius veiksmus geranoriškam arbitražo sprendimui įvykdyti“, - sakė Channel Hotels and Properties Limited atstovas Gary Lever.
Skolos greitai atgauti nepavyks
Kaip rašo BNS britų karūnai priklausančioje Džersio saloje registruotai bendrovei „Channel Hotels and Properties“ kol kas skolos iš Kauno LEZ valdymo įmonės atgauti nepavyks, nes susitarimą dėl skolos teisme pripažinti negaliojančiu siekia pastarosios kreditorė JAV bendrovė „Residential Management“. Jos ieškinį nagrinėjantis Kauno apygardos teismas sausio pradžioje laikinai uždraudė vykdyti atsiskaitymus pagal skolos sutartį.
Vėliau DELFI atsiųstame komentare Kauno LEZ tikslino, Kauno apygardos teismas š.m. sausio 8 dienos nutartimi sustabdė tiek šios sutarties vykdymą, tiek bet kokius „Channel Hotels and Properties Limited“ veiksmus, nukreiptus į Kauno LEZ valdymo bendrovę. Teigiama, kad teismui patenkinus „Residential Management Inc.” reikalavimą, sutartis su „Channel Hotels and Properties Limited“ taptų negaliojanti ir nevykdytina, o ginčas, greičiausiai, truks ilgiau nei metus.
Kauno LEZ valdymo įmonės vadovas Vytautas Petružis teigia, kad teismai kol kas neturi įtakos nei įmonės kasdienei veiklai, nei jos klientams.
„Mums kasdieniniam darbu ir mūsų klientams tai įtakos neturi. Mes turime sutartis su valstybe, jos galioja, turime žemes, vykdome infrastruktūros darbus ir pritraukinėjame klientus. Svarbiausia tai, kad nepriklausomai nuo teismų baigties, klientams tai tikrai įtakos neturės ir jie tikrai nenukentės“, – BNS sakė V. Petružis.
Kauno LEZ pranešime pabrėžiama, kad susidariusi situacija neturi įtakos kasdienei Kauno LEZ valdymo bendrovės veiklai ir nekelia grėsmės jos finansiniam stabilumui. Kauno LEZ valdymo bendrovė neturi jokių teismo pritaikytų apribojimų sudaryti sutartis su investuotojais ir kitomis trečiosiomis šalimis, įgyvendinti infrastruktūros darbus, ieškoti naujų investuotojų bei vykdyti kitą įprastą veiklą.
Kauno LEZ valdymo įmonė, „Kauno LEZ infrastruktūra“, jų akcininkė Belgijos „Antwerpse Ontwikkelings En Investeringsmaatschappij“ bei Jungtinės Karalystės „Knightsbridge Property Management“ 2018-ųjų sausį su savo kreditore „Channel Hotels and Properties“ pasirašė susitarimą dėl 7,228 mln. eurų (6,5 mln. svarų sterlingų) paskolų ir sutartų palūkanų sumokėjimo iki 2023-ųjų rugsėjo pabaigos.
Apie susitarimą ir dėl jo atsirandančias skolas Kauno LEZ valdymo įmonė skelbė savo finansinėse ataskaitose. 2018-ųjų pabaigoje ji kreipėsi į Vilniaus komercinio arbitražo teismą prašydama susitarimą pripažinti negaliojančiu. Anot bendrovės, tik vėliau paaiškėjo, jog susitarimu ji „be jokios finansinės ar kitos naudos“ perėmė „Antwerpse Ontwikkelings“ ir „Knightsbridge Property Management“ paskolas „Channel Hotels and Properties“.
Savo ruožtu „Residential Management“ pernai balandį pateikė ieškinį Kauno apygardos teismui ir taip pat prašo pripažinti susitarimą negaliojančiu, nes jis pažeidžia jos, kaip Kauno LEZ valdymo įmonės kreditorės, interesus.
Anot „Channel Hotels and Properties“, Kauno LEZ valdymo įmonė ir kitos susitarimą ginčijusios bendrovės yra susijusios su jas netiesiogiai valdančiu verslininku, JAV piliečiu Williamu George'u Sternu. „Channel Hotels and Properties“ Vilniaus apygardos teismui anksčiau yra nurodžiusi, kad su W. G. Sternu yra glaudžiai susijusi ir skolos susitarimą ginčijanti „Residential Management“.
BNS rašo, kad Kauno apygardos teismas, tą pačią sausio 3 dieną yra gavęs pakartotinį „Residential Management“ kreipimąsi, sausio 8-ąją pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos uždraudė vykdyti atsiskaitymus pagal skolos sutartį. Šis teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Kauno LEZ valdymo įmonės akcininkės yra bendrovės „Antwerpse Ontwikkelings En Investeringsmaatschappij“ (90 proc.) ir „Euroturtas“ (10 proc.), kurią valdo užsienio fiziniai asmenys. Vienintelė „Kauno LEZ infrastruktūros“ akcininkė yra „Antwerpse Ontwikkelings En Investeringsmaatschappij“.
