Dar rugsėjo mėnesį „Verslo žinioms“ prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad teiks įstatymo pataisas, kuriomis būtų siekiama centralizuoti viešuosius pirkimus, pažaboti praktiką pirkti iš vieno tiekėjo ir stiprinti Viešųjų pirkimų tarnybą.
„Norime skatinti centralizuotus viešuosius pirkimus. Dabar šis procesas išskaidytas, pirkimus skelbia darželiai, mokyklos, nedidelės bibliotekos ir kitos mažos perkančiosios organizacijos, neturinčios specialistų, kompetencijų, derybinių galių. Tai dažnai baigiasi per didele kaina“, – tuomet sakė prezidentas.
Dabar prezidentūra konsultacijoms pateikė siūlymą, kaip ši sistema turėtų keistis.
Didžiausias pokytis – centralizuotų perkančiųjų organizacijų steigimas
Prezidento Teisės grupės vadovė Jūratė Šovienė nurodė, kad šiuo metu apie 4 tūkstančius perkančiųjų organizacijų daro pirkimų už maždaug 5 mlrd. eurų kasmet. Tačiau dabartinė Centrinė perkančioji organizacija (CPO LT) neužtikrina perkančiųjų organizacijų poreikių. Teigiama, kad problemų kelia sudėtingos pirkimų procedūros, specifinių žinių ir patirties trūkumas, o dėl to pirkimai gali būti atliekami neefektyviai, už pirkinį sumokama daugiau nei kaina rinkoje. Pavyzdžiui, 2016 m. įvairios įstaigos pirko stacionarų kompiuterį - jo kaina skyrėsi 64 kartus; geriamojo vandens – 6 kartus, biuro popieriaus – 35 kartus.
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) per metus sugeba patikrinti tik 3 proc. visų pirkimų, o 80 proc. iš patikrintų būna su pažeidimais ar klaidomis.
J. Šovienės teigimu, sutvarkius neefektyviai daromus pirkimus, būtų galima sutaupyti apie 0,5 mlrd. Eur per metus.
Prezidentūra siūlo steigti centralizuotą perkančiųjų organizacijų (CPO) sistemą, kuomet savo CPO turėtų ministerijos, savivaldybės. Tai galėtų būti skyriai, padaliniai ar agentūros su kvalifikuotais darbuotojais, kuriuos atestuotų VPT. Šiuose skyriuose negalėtų dirbti politikai ar politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai.
Kitaip tariant, pavyzdžiui, savivaldybėje būtų įkuriamas CPO skyrius, per jį būtų organizuojami visi pirkimai mokykloms, darželiams ir kitoms biudžetinėms įstaigoms. Universitetai pirkimus turėtų atlikti, tarkime, per CPO skyrių Švietimo ministerijoje, ligoninės – Sveikatos apsaugos ministerijoje.
J. Šovienė svarsto, kad daugiausia nepatenkinti nauja sistema gali būti tie, kurie pelnosi iš neefektyvios viešųjų pirkimų sistemos.
Skaičiuojama, kad būtų sukurtas aktyvus, maždaug 50 CPO tinklas. Dėl to ir VPT atlikti patikrinimus būtų paprasčiau.
Perkančioji organizacija būtinai turėtų sudaryti sutartį su bent viena iš CPO, informuoti ją apie savo pirkimų planus ir poreikius.
Prie tokių tinklų turėtų jungtis visos biudžetinės įstaigoms. Tuo tarpu valstybės valdomos įmonės (VVĮ) ir savivaldybės valdomos įmonės (SVĮ) galėtų steigti savo grupės CPO, arba pavienės tokios įmonės galėtų rinktis – jungtis prie CPO ar pirkimus vykdyti atskirai.
Skatintų socialines ir aplinkosaugines iniciatyvas
Pakeitimais numatoma nuo 70 proc. iki 50 proc. sumažinti pirkimų dalį, kuomet taikomas tik mažiausios kainos kriterijus. Pranešama, kad taikant kainų ar sąnaudų ir kokybės kriterijų, privalomai turėtų būti taikomas bent vienas kriterijus iš jautrių socialinių sričių bei aktualių aplinkosaugos sričių.
Kaip patikslina J. Šovienė, būtų atsižvelgiama ar paslaugą/produktą parduodanti įmonė yra socialiai atsakinga. Pavyzdžiui, ar dalyvauja socialinėje partnerystėje, užtikrina lyčių lygybės principą, sudaro sąlygas tėvystę derinti su darbu, įdarbina socialiai remiamus asmenis.
Šis reikalavimas nebūtų taikomas mažos vertės pirkimams.
Paprastesnė mažų pirkimų tvarka
Išimčių ir pokyčių numatoma mažų pirkimų tvarkoje. Pirkimus įstaiga galės atlikti ir pati, tačiau pirmiausia turės aiškiai motyvuoti, kodėl nesinaudoja CPO. Pavyzdžiui, jeigu sugebės CPO įrodyti, kad savarankiškai mažos vertės reikiamas paslaugas ar produktus gali įsigyti pigiau, tuomet įstaiga pirkimą galės organizuotis savarankiškai. Taip pat, jeigu įrodys, kad CPO negali pasiūlyti tinkamų prekių/paslaugų.
Siūlymais numatoma nuo 3 tūkst. Eur iki 10 tūkst. Eur padidinti ribą, kuomet galima sudaryti žodinę sutartį bei skelbtu mažesnės apimties informaciją žodinės sutarties atveju.
Nuo 10 tūkst. Eur iki 30 tūkst. Eur padidinti ribą, kuomet galima neskelbti apie pirkimą, teikti mažesnės apimties informaciją apie rezultatus dalyviams.
Skaičiuojama, kad iš 5 mlrd. Eur pirkimų per metus, apie 4 mlrd. eurų sudaro didelės vertės pirkimai, tačiau jų dalis gana maža. Būtent apie 99 proc. visų pirkimų sudaro mažos vertės pirkimai, kurių suma sudaro 20 proc. visų pirkimų vertės. J. Šovienės teigimu, sumažinus reikalavimus mažos vertės pirkiniams, daugiau dėmesio būtų galima suteikti dideliems ir sudėtingiems pirkimams.
Viliamasi, kad tokia sistema daugiau galimybių piktnaudžiauti nesukurtų, nes pirmenybė vis tiek būtų teikiama pirkimams iš CPO, įstaigos turėtų aiškiai pagrįsti, kodėl neperka iš CPO, saugoti visus pirkimų dokumentus ir atidžiau juos planuoti.
Rinkos konsultacijos ir efektyvesnis ginčų nagrinėjimas
Siūlymuose taip pat numatyta įvesti privalomas rinkos konsultacijas, jei ankstesniame konkurse gautas tik vienas arba nė vieno pasiūlymo.
Taip pat numatytas efektyvesnis ginčų nagrinėjimas: ikisutartiniai ginčai dėl pirkimo sąlygų, reikalavimų, procedūrų būtų ikiteismine tvarka nagrinėjami VPT. Sprendimas priimamas per 20 dienų 3 asmenų VPT komisijos. Tik po VPT sprendimo gali būti teikiamas skundas teismui.
VPT ginčų nagrinėjimą apmokėtų patys ginčo dalyviai, o nagrinėjant ginčą teisme nebereikėtų papildomai kreiptis į VPT išvados.
Dabar siūlymai pateikiami viešai konsultacijai, tačiau tikimasi, kad nauja tvarka galėtų būti patvirtinta Seimo pavasario sesijoje, o įsigaliotų kitąmet.
Išsamiau su siūlomomis įstatymo pataisomis galite susipažinti čia.
