Pasiekė dvejopa informacija
Laidoje „DELFI diena“ Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas pasakė, kad artimiausiu metu sieks padaryti visas išvadas.
„Vilniaus vadenų“ inžinieriai susirinko informaciją, paprašė, kad ji būtų pateikta apie gamyklos specifiką, kartu su aplinkosaugininkais pažiūrėsime informaciją apie visus vamzdžius, ar nėra paslėptų vamzdynų. Turime apibendrinti ir padaryti išvadas iš visos informacijos“, – DELFI laidoje sakė V.Benkunskas.
„Po Klaipėdos įvykių tikrai skirsime daug didesnį dėmesį aplinkosaugai ir nuotekų valymui“, – pridūrė jis.
Pasiteiravus, ką po apsilankymo pamatė įmonės teritorijoje, Vilniaus vicemeras tikino, kad buvo išgirsta gana dvejopa informacija.
„Ryte kartu su „Vilniaus vandenų“ specialistais ir aplinkosaugos inspektoriais nuvykome į „Grigeo“ teritoriją, apžiūrėjome, kaip vizualiai atrodo tie visi vamzdžiai, kaip atrodo jų valymo įrenginiai, kas yra matoma plika akimi. Žinoma, po šio vizito išvadų daryti negalime, specialistai surinko informaciją ir darys analitinę dalį, kuri leis pasakyti, ar šioje gamykloje nuotekos buvo tvarkomos tvarkingai.
Tos „ekskursijos“ metu buvo sakoma tokia dvejopa informacija. Kalbant apie Klaipėdos pavyzdį, buvo sakoma, kad jokio panašaus vamzdžio, kur nevalytos nuotekos gali iškeliauti į Nerį nėra, bet tas vamzdis yra, tik jis yra „užsandarintas“, bent jau taip vizualiai matosi, ar nėra kitų vamzdžių, kurie galėtų teoriškai padėti šalinti nevalytas nuotekas į Nerį, tai šimtaprocentinės garantijos nėra.
Skirtingai nei Klaipėdoje, visos nuotekos po to pirminio mechaninio nusodinimo keliauja į „Vilniaus vandenų“ tinklus ir jie išvalo tas nuotekas biologiniu būdu. Per metus yra 600 tūkst. kubinių metrų, už kuriuos sumoka „Grigeo“ Vilniaus vandenims apie 400 tūkst. eurų, plius toje sumoje yra dar ir taršos mokesčiai. Motyvas, kad sąnaudos būtų mažesnės, yra, bet ar yra daroma kažkas iš techninės pusės, ar yra galimybė – čia jau reikia atlikti nuodugnius tyrimus. Paskutiniu metu savivaldybė gavo iš gyventojų, žvejų daug nuotraukų ir laiškų, kad jie yra pastebėję galimus taršos požymius“, – DELFI pasakoja pašnekovas.
Jis taip pat pabrėžė, kad pastaruoju metu iš gyventojų sulaukia nemažai pranešimų apie galimus atvejus, kurie reikalauja išsamesnio patikrinimo.
„Kvapai gali kilti iš tų pačių atvirų mechaninio nusodinimo baseinų, kurie skleidžia kvapą, iš gamyklos įteka į tuos baseinus vanduo, kuris yra nusodinamas, o po to iškeliauja į „Vilniaus vandenų“ tinklus. Tie kvapai gali sklisti, bet reikia suprasti, kad pati gamykla yra steigta labai seniai sovietiniais laikais, kur patys principai buvo visai kitokie, kalbant apie taršą“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie pačios įmonės veiklą, vicemeras pabrėžė, kad įmonė tikrai yra sulaukusi ne vieno patikrinimo.
„Tų patikrinimų buvo, kiek žinau, paskutiniais metais darytas bent vienas, kažkokių pažeidimų nebūta. Buvo daryta patikrinimų nuo 2015 metų, kiek žinau, su aplinkosauga sunkiai sekėsi kalbėti. Kadangi įmonė dirba padidintos taršos grupėje, natūralu, kad ji turi pastoviai sulaukti gamtosaugininkų dėmesio.“
Verslą paveiks
„Grigeo“ pirmadienį dar kartą pripažino, kad situacija Klaipėdoje paveiks visos grupės darbą.
„Mes tą pripažįstame, bet reikšmingo pokyčio, kad atleistume darbuotojus, nėra. Turime tiesiog sumažėjusius užsakymus“, – teigė Grigiškių bendrovės „Grigeo“ vadovas.
„Po tų 3-4 dienų yra šiek tiek per anksti vertinti, kaip atrodys mūsų finansiniai rezultatai“, – pridūrė jis.
Nepaisant to, jis patvirtino, kad gamybos apimtys yra sumažėjusios: „Galėtume gaminti žymiai daugiau“.
Penktadienį „Grigeo“ pripažino, kad situacija Klaipėdoje turės įtakos visai grupei, nors iš pradžių bendrovė teigė priešingai.
Leido nevalytas nuotekas
Praėjusią savaitę „Grigeo“ prezidentas ir didžiausias savininkas Gintautas Pangonis pripažino, kad „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias leido nevalytas atliekas.
Klaipėdos prokurorai antradienį pradėjo tyrimą dėl įmonės veiklos – teigiama, kad ji nevalytas nuotekas į Kuršių marias galėjo leisti specialiai tam sumontuotu aplinkvamzdžiu. Taip galėjo būti daroma ne vienerius metus, tad žala aplinkai gali siekti „dešimtis milijonų“ eurų.
G. Pangonis sakė, kad netinkamai išvalytos nuotekos į Kuršių marias pateko per avarinį vamzdį. Jo teigimu, kai kurios nuotekos į marias Dumpiuose pateko po mechaninio valymo, bet neišvalytos biologiškai. Kiek nuotekų pateko į marias, G. Pangonis sakė nežinantis.
Įtarimus tyrime dėl „Grigeo Klaipėdos“ aplinkos taršos prokurorai žada pateikti šią savaitę, įtariamųjų bus „ne vienas ir ne du“. Prokurorė Gina Skersinskytė penktadienį sakė mananti, kad nevalytos nuotekos buvo leidžiamos su vadovybės žinia, tai buvo daroma kasnakt.
