Yra priverstas nutraukti veiklą
Kaip pasakojo V. Valiukevičius, pernai lapkričio mėnesį jis sulaukė „Swedbank“ prašymo užpildyti juridinio kliento anketą. Ten, kaip tikino, reikia suvesti tokius duomenis, kaip įmonės akcininkai, naudos gavėjai, verslo partneriai ir panašiai.
Problema ta, kad, anot jo, tokia anketa „Swedbank“ banke pildyti internetu yra pritaikyta tik UAB, tačiau profesinėms bendrijoms ar asociacijoms internetu užpildyti juridinių klientų anketas neįmanoma.
„Kaip jį galima užpildyti, jeigu yra klausimas apie naudos gavėją. Įrašai ten vadovą, tuomet klausia, kiek jis turi akcijų. Visuomeninėje asociacijoje akcininkų nėra, o bankas anketos nepriima, jeigu neužpildai grafos apie akcininkus. Ir taip pasaka be galo“, – aiškino jis.
Pasak V. Valiukevičiaus, norint susitvarkyti dokumentus, šiandien jis turintis važiuoti į banką, o dėl to, kad duomenys nebuvo pateikti iki 2020-ųjų sausio 1-osios, šiomis dienomis asociacija nebegali vykdyti internetinių operacijų, taip pat ir atlikti jokių bankinių pavedimų.
Kaip patikslino pats klubo vadovas, problemos nebūtų, jei vyras būtų Lietuvoje, tačiau jis šiuo metu išvykęs į dvejų mėnesių kelionę po Centrinę Ameriką.
„Tai reiškia, kad porą mėnesių bus sustabdyta įmonės veikla, darbuotojai negaus atlyginimų, asociacija negalės vykdyti tradicinių renginių“, – sakė jis.
„Swedbank“: anketa pritaikyta visiems juridiniams asmenims
„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius DELFI teigė, kad apie poreikį užpildyti klausimyną klientas informuojamas keliais komunikacijos kanalais, o užpildymui suteikiamas pakankamai ilgas laikotarpis ir nurodoma data, iki kada tai turėtų būti padaryta, tiesa, tačiau neužpildžius klausimyno, bankas vadovaudamasis teisės aktais negali teikti visų ar dalies paslaugų.
Visgi, kaip pabrėžė banko atstovas spaudai, juridinių asmenų anketą internetu gali užpildyti visų teisinių formų juridiniai asmenys.
„Norime pabrėžti, kad „Swedbank“ interneto banke pateikiamas klientų klausimynas juridiniams asmenims yra pritaikytas pildyti visų teisinių formų juridiniams asmenims“,– sakė jis.
„Interneto banke esančiame klausimyne yra nurodoma, kad klientams pažymėjus nesant fizinių asmenų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai turi arba kontroliuoja daugiau negu 25 proc. kliento akcijų ar balsavimo teisių, arba kurie tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja klientą kitais būdais – prašome pateikti tik informaciją apie kliento vyresniojo vadovo pareigas einantį fizinį asmenį“, – teigė S. Abraškevčius.
Zalatorius: anketų pildymą numato įstatymai
DELFI dėl situacijos kreipėsi ir į Lietuvos bankų asociaciją (LBA). Jos prezidentas Mantas Zalatorius tikino, kad pažinti klientus – nėra vienpusiška bankų iniciatyva – tai pareiga, kurią finansų įstaigoms nustato galiojantys įstatymai.
„Vadovaujantis teisės aktais, finansų įstaigos turi gauti kliento duomenis iš paties kliento bei patikrinti juos, pasitelkusios nepriklausomą šaltinį. Pagrindinis šių veiksmų tikslas – užkirsti kelią pinigų plovimui, teroristų finansavimui bei kitiems neteisėtiems procesams“, – aiškino jis.
Istoriškai bendruosius klientų pažinimo principus, kuriais vadovaujasi didžioji šalis pasaulio valstybių ir jose veikiančių finansų bei kredito įstaigų, kaip pasakojo, nustatė Tarptautinė kovos su pinigų plovimu organizacija, veikianti nuo 1989-ųjų.
Kalbant bendrai, kaip pasakojo, anketos bankų klientams pildyti teikiamos prieš pradedant dalykinius santykius, o taip pat reguliariai atnaujinamos jų metu.
„Lietuvos bankų asociacijos vertinimu, šį procesas taps paprastesnis, suteikiant finansų įstaigoms galimybę gauti kliento duomenis tiesiai iš registrų. Mūsų žiniomis, tokia galimybė numatyta sausio 10 d. įsigaliosiančiame Pinigų plovimo prevencijos įstatymo papildyme.
Jį įgyvendinus, klientams užteks patikrinti ir parašu patvirtinti anketą, suformuotą iš oficialių duomenų“, – sakė M. Zalatorius.
Tiesa, anot LBA prezidento, kiekvienas bankas anketų turinį sudaro individualiai, o skirtingos finansų bei kredito įstaigų strategijos, vidaus procedūros bei rizikos apetitas ir lemia galimus anketų bei jų teikimo būdų skirtumus.
„Pasaulinėje praktikoje pavyzdžių, kad šiems tikslams būtų kuriama bendra kelias įstaigas jungianti sistema, yra nedaug“, – sakė jis.
