BKT generalinis direktorius Vidmantas Dambrauskas sako, kad 2018-ųjų Klaipėdos uosto krovos rezultatą vargu ar kada pavyks pakartoti.
„Teigimas (Klaipėdos uosto vadovų – BNS) yra neteisingas, nes ne dėl trąšų srauto sumažėjo krova – mano žiniomis, po truputį bendrą uosto krovos mažėjimą lėmė konteinerių krova. Tikri uostininkai jau prieš penkerius metus sakė, kad 2018 metai bus piko metai ir tokį rezultatą vargu ar kada pasieksime, ir tai yra natūralu“, – BNS sakė V. Dambrauskas.
Vienas uosto vadovų – direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas šią savaitę BNS teigė, jog kiek smukusią Klaipėdos uosto krovą 2019 metais lėmė antroje metų pusėje pasibaigę „Belaruskalij“ kontraktai su Indija ir Kinija bei sumenkusi naftos produktų krova. Anot jo, „Belaruskalij“ jau pasirašė sutartį su Indija, bet vis dar neturi sutarties su Kinija.
BKT vadovas tikino, kad „Belaruskalij“ „turi visus kontraktus su visais savo tradiciniais pirkėjais“.
„Aš pavargau komentuoti jų nesąmones, iš kur tas Drungilas žino, turi „Belaruskalij“ kontraktą ar neturi, iš kur jis žino. (...) Jis nieko apie tai nežino ir nesupranta. Tai netiesa, užteks komentuoti tai, ko nežinai ir kuo neužsiimi“, – teigė V. Dambrauskas.
Komentuodamas pastarojo teiginius, A. Drungilas antradienį BNS teigė, jog jis remiasi statistika.
„BKT tiesiogiai dirba su „Belaruskalij“, jie tiksliai žino. Aš negaliu prieštarauti tam, ką jie sako. Aš matau skaičius, ką man rodo statistika, tą sakau“, – sakė A. Drungilas.
Anot jo, trąšų krova pernai mažėjo apie 300 tūkst. tonų – tai per mažas kiekis spręsti, jog kažkuriai krovos įmonei sekėsi prasčiau.
BNS nepavyko susisiekti su „Belaruskalij“ atstovais ir išsiaiškinti, ar įmonė jau pasirašė sutartį su Kinija.
V. Dambrausko teigimu, BKT pernai perkrovė apie 10 mln. tonų krovinių – 0,6 proc. mažiau nei 2018 metais. Anot jo, tai lėmė vienas dėl vėjo neatplaukęs laivas iš Karaliaučiaus.
V. Dambrauskas prognozuoja, jog artimiausius trejus metus įmonės krova svyruos apie 2 proc. į vieną ar kitą pusę, palyginti su 2018 metais.
„Mes, visos krovos kompanijos, kovojam dėl kiekvienos tonos. Nuspėti, kas bus, kur bus, kiek bus, neįmanoma, todėl mes, uostininkai, sakom, duok, Dieve, išlaikyti dvejų-trejų metų perspektyvoje 2018 metų rezultatą plius minus dviejų procentų lygyje“, – teigė V. Dambrauskas.
Verslininko Igorio Udovickio ir „Belaruskalij“ valdomas Birių krovinių terminalas siekia plėstis ir Nemuno terminalo teritorijoje statyti sandėlius, reikalingus priimti didėjantį „Belaruskalij“ trąšų srautą. I, Udovickio teigimu, BKT pajėgumai tuomet išaugs nuo maždaug 12 mln. iki 16 mln. tonų per metus.
Birių krovinių terminalas 2018 metais perkrovė 10,1 mln. tonų birių trąšų (21,6 proc. daugiau nei 2017 metais). 98 proc. visų krovinių sudarė „Belaruskalij“ kroviniai.
Klaipėdos uostas, preliminariais duomenimis, pernai perkrovė 46,22 mln. tonų krovinių – 0,36 mln. tonų (0,8 proc.) mažiau nei 2018 metais, kai buvo pasiektas uosto krovos rekordas.