„Grigeo“ buveinės adresas Klaipėdoje yra Nemuno g. 2. Šis sklypas yra tarp senosios ir naujosios perkėlų, todėl jei kada nors keliavote į Kuršių neriją, galėjote pastebėti pastatus, iš kurių, kaip įtaria prokurorai, per įrenginius Dumpiuose į marias tekėjo nevalytos nuotekos.
Registrų centro duomenimis, Nemuno g. 2 iš viso galima rasti 185 objektus.
„Grigeo Klaipėda“ sklype valdo medienos apdirbimo cechą, administracinį pastatą, kartono masės paruošimo cechą, kartono gamybos cechą, gatavos produkcijos pjaustymo cechą, makulatūros masės gamybos pastatą, buitines patalpas, siurblinę, dujų ir biokuro katilines, gamybinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklus, dujų, vandentiekio, nuotekų šalinimo ir elektros tinklus.
Dauguma šių objektų pastatyti 1973 metais. Tik medienos apdirbimo cechas teritorijoje stovi nuo 1964-ųjų.
Pastatai yra nuo 1 iki 5 aukštų, o jų bendras plotas siekia 49 442 kv. metrų. Vidutinė pastatų rinkos vertė – 5,253 mln. eurų.
Nemuno g. 2 dar galima rasti valstybės įmonės „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ valdomų pastatų, susisiekimo komunikacijų, geležinkelių ir kt.
Vienas turtingiausių
2020 metų sausio 7-oji – viena juodžiausių dienų įmonės istorijoje. Prokurorams pradėjus tyrimą dėl aplinkos taršos Klaipėdoje, „Grigeo“ akcijų kaina nukrito 9,33 proc., o „Nasdaq Vilnius“ paskelbė, kad prekyba įmonės akcijomis stabdoma.
Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, „Grigeo“ aplinkai padaryta žala gali siekti ne vieną milijoną eurų. Prokuratūra įtaria, kad nevalytas nuotekas į Kuršių marias leidę įrenginiai buvo sumontuoti tyčia.
Akcinė bendrovė „Grigeo“ laikoma viena didžiausių popieriaus ir medienos pramonės įmonių grupių Baltijos šalyse. Jai priklauso įmonės „Grigeo Packaging“, „Grigeo Klaipėda“, „Grigeo Baltwood“, „Grigeo Recycling“ ir Ukrainoje įsikūrusi „Mena Pak“.
97,667 proc. bendrovės „Grigeo Klaipėda“ akcijų valdo įmonė „Grigeo investicijų valdymas“, kurios vienintelis akcininkas yra „Grigeo“. Savo ruožtu „Grigeo“ turi daug akcininkų, tarp kurių didžiausia – įmonė „Ginvildos investicija“, priklausanti Gintautui Pangoniui.
Jis yra ir „Grigeo“ vadovas. 2019 metų DELFI tyrimo „Lietuvos turtingiausieji“ duomenimis, G. Pangonis tarp verslininkų užima 51 vietą, jo turtas įvertintas 61 mln. eurų.
„Kiek aš žinau, įvyko gedimas ir užtat buvo užfiksuota. Tai tam tikras vienkartinis, kiek žinau, gedimas“, – LNK žinioms situaciją antradienį komentavo G. Pangonis.
DELFI TV laidoje „Atsakingas požiūris“ G. Pangonis sakė, kad 2019 metai buvo vieni iš geresnių.
„Jau dabar pranešėme darbuotojams, kad kitais metais nuo vasario mėn. mes kelsime algas. Rinkoje žiūrime tendencijas – pagal jas nusprendėme vidutiniškai 5 proc. pakelti atlyginimus“, – sakė jis.
„Grigeo“ vadovas dar sakė, kad verslas Lietuvoje nėra blogis.
„Yra sukuriamos darbo vietos, žmonės uždirba, gautus atlyginimus išleidžia mieste, taip sukasi ekonomika“, – aiškino verslininkas.
Siekia XIX amžių
„Grigeo“ savo tinklalapyje pasakoja, kad įmonės istorija siekia XIX amžių, kai 1823 metais netoli Vilniaus esančių Kučkuriškių manufaktūroje pirmą kartą Lietuvoje buvo pradėtas gaminti popierius.
Akcinės bendrovės (AB) „Klaipėdos kartonas“ istorijos pradžia – 1898 metai, kai uostamiestyje pradėta gaminti celiuliozė, o vėliau – pakuotės žaliava kartonas.
1923 metai buvo AB „Grigiškės“ fabriko istorijos pradžia, kai mechanikas Grigas Kurecas pastatė pirmą kartono fabriką, aplink kurį ir įsikūrė Grigiškių gyvenvietė. 1940 metais šis fabrikas buvo nacionalizuotas.
„1964 metais Grigiškėse pastatytas pirmasis Baltijos šalyse kietųjų medienos plaušo plokščių gamybos cechas, praplėtęs įmonių grupės veiklą į medžio apdirbimo pramonę. 1965 metais „Grigiškių“ fabrikas pradėjo gaminti higieninį popierių.
1970 metais Kučkuriškių fabrikas, pavadintas Naujosios Vilnios kartono cechu, pradėjo gaminti įvairius gofruoto kartono gaminius“, – rašoma tinklapyje.
1990 metais valstybinė įmonė „Grigiškės“ tapo privataus kapitalo bendrove, o 1994 metais jos akcijomis pradėta prekiauti Vilniaus vertybinių popierių biržoje.
„Prekės ženklo „Grite“ pradžia siekia 1996 metus, kai Lietuvos parduotuvių lentynose pirkėjai išvydo iš to laikmečio konteksto išsiskiriančias tualetinio popieriaus pakuotes“, – pasakojama įmonės vaizdo įraše.
2015 metais įmonių grupė pakeitė pavadinimą į „Grigeo“. Šiandien įmonių produkcija eksportuojama į daugiau nei 20 šalių, jose dirba apie 800 darbuotojų.
„Sodros“ duomenimis, 183 iš jų 2020 metų sausio 6 dieną dirbo Klaipėdoje. Lapkritį „Grigeo Klaipėda“ mokėtų atlyginimų vidurkis popieriuje siekė 1861,96 euro (apie 1147 eurus į rankas).
Vadovavo beveik 20 metų
Nuo 1994 iki 2013 metų bendrovei „Grigeo Klaipėda“ vadovavo Arūnas Pasvenskas. Po jo įmonės vairą perėmęs Vidas Beržonskis direktoriaus kėdėje išbuvo iki 2019 metų.
Jis iš pareigų atleistas, o paskui jam inicijuota baudžiamoji byla. Kaip skelbė „Verslo žinios“, jų šaltinių teigimu, byla inicijuota dėl įtarimų, kad „Grigeo Klaipėda“‘ krakmolą – žaliavą popieriui gaminti – pirko per su buvusiu vadovu susijusią įmonę. Spėjama, kad įmonei galėjo būti padaryta keliais milijonais eurų vertinama žala.
Nuo 2019 metų gruodžio 5 dienos įmonei vadovauja Tomas Eikinas.
Registrų centro duomenimis, 2018 metais „Grigeo Klaipėda“ iš viso valdė 46 211 853 eurus turto. Įmonės pardavimo pajamos siekė 53,524 mln. eurų, o pelnas prieš apmokestinimą – 12,666 mln. eurų.
„Grigeo“ įmonių grupė gamina higieninį popierių (servetėles, nosinaites, popierinius rankšluosčius, valomąjį ir tualetinį popierių), pakavimo popierių, korinį užpildą, gofruotą kartoną ir pakuotę, kietąsias medienos plaušo plokštes.
