Įtarė jau seniai
L. Girskienė DELFI pasakojo, kad jos ir jos kolegės visuomenininkės Raimondos Zaborės tyrimas prasidėjo dar prieš daugiau nei prieš pusantrų metų. Pasak jos, tai buvo metas, kai Klaipėda skendėjo smarvėje, o Vyriauysbėje dėl to buvo sudaryta ir darbo grupė.
„Tada mes buvome išsitraukę visų įmonių Klaipėdoje taršos leidimus ir žiūrėjome, kokie yra jų išmetimai.
Tada pamatėme, kad 2012 m. „Grigeo Klaipėda“ prašė tris kartus didinti veiklos apimtis, o leidime buvo nurodytas tas pats nuotekų kiekis, kaip prie mažesnės darbų apimties. Jau tada pradėjome kelti klausimus ir klausėme vietinių aplinkosaugininkų, kur bus dedamos vietinės nuotekos ir kodėl padidinus darbų apimtis nuotekų kiekis nedidėja. Deja, tada į mūsų pastabą sureaguota nebuvo“, – atsiminė ji.
Vėliau moteris pasakojo lankiusis ir pačioje įmonėje, „Grigeo Klaipėda“ teritorijoje ir klausimą uždavusi ir patiems atstovams.
„Apsilankymo metu vienas gravitacinis šulinys, kur nuotekos laikomos, buvo pilnas, o kitas buvo tuščias.
Klausėme, kur yra nuotekos iš to kito šulinio ir mums buvo pasakyta, kad čia remontas ir viskas yra tvarkoje. Dar dėl nuotekų buvome uždavę klausimą p. Leonui Makūnui (tuometiniam „Klaipėdos vandenų“ generaliniam direktoriui – red.), kokios kokybės nuotekos išbėga į marias.
Klausėme ar jie atlieka nuotekų, kurios yra išleidžiamoms į marias, patikrinimus, bet tada L. Makūnas sakė, kad „Klaipėdos vanduo“ turi aukščiausio lygio laboratorijas ir tuos patikrinimus atlieka“, – sakė L. Girskienė.
Bendradarbiavimu įtaria miesto valdžią
Kaip tikino, iš prokuratūros išgirdusi naujieną, kad „Grigeo Klaipėda“ į marias leido nuotekas, ji pasakojo nė kiek nenustebusi.
„Kaip tik, labai apsidžiaugiau, kad pagaliau tai išėjo į viešumą, o pareigūnai sugebėjo surinkti įrodymus ir užkardyti tokią veiklą.
Pasirodo, dar XXI amžiuje būna tokių atvejų ir nežinau ar buvo daugiau pranešėjų, bet mes, kelios moterys iš bendruomenės, spalio pradžioje buvome nuėjusios pas prokurorę. Mes tada skaičiavome, kad trūksta pusę nuotekų, tačiau, pasirodo, kad į marias išleidžiamas dar didesnis nevalytų nuotekų kiekis“, – DELFI sakė ji.
Miesto tarybos narė taip pat teigė mananti, kad apie tai, jog nevalytos nuotekos teka į marias, miesto valdžiai buvo žinoma jau daug metų.
„Aš vakar sulaukiau skambučio iš moters, kuri teigė, kad jau nuo Taraškevičiaus (buvęs Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius- red.) laikų viskas buvo žinoma miesto valdžiai“, – kalbėjo ji, o paklausta, kodėl, jos manymu, valdžia nieko nesiėmė ir taip galimai dangstė įmonę teigė, jog reikėtų patikrinti, kas remia rinkimines politikų kampanijas.
„Manau, kad turėtų būti patikrintos ir kitos įmonės, kaip jos tvarkosi su nuotekomis, nes manau, kad yra ir daugiau nelegalių prisijungimų.
Taip pat, kaip „Klaipėdos vanduo“ užtikrina nuotekų tvarkymą. Mūsų miesto kvapų problema neišsispręs, kol visos įmonės, esančios toje teritorijoje, neįgyvendins priemonių, kurios yra pažadėtos įgyvendinti“, – apibendrino ji.
Sako, kad dirba tvarkingai
DELFI bandė susisiekti ir „Grigeo“ prezidentu bei didžiausiu akcininku Gintautu Pangoniu, tačiau šis telefono ragelio nekėlė ir į siunčiamas žinutes neatsakė.
Bendrovės profesinės sąjungos pirmininkė Diana Raitelaitienė DELFI pasakojo, jog bendrovės darbuotojams tokia naujiena dėl į marias leistų nuotekų buvo didžiulė staigmena.
„Iš tiesų, turime išsiaiškinti, kaip ir prezidentas Gintautas Pangonis sakė, gal čia ir buvo kažkokia nenumatyta avarija ir įvyko kažkas nenumatyta, nes kas dėl „Grigeo“ Grigiškėse, tai ten tikrai tvarka.
Klaipėda yra atskiras padalinys, todėl jų atstovai galėtų pasakyti daugiau. Kalbant apie Klaipėdą, juk mes irgi ten kartas nuo karto nuvažiuojam ir būnam, tai kiek teko matyti ir dalyvauti apžiūroje, iš tikrųjų tie įrenginiai yra atnaujinti ir viskas yra nauja, tvarkinga. Dirba ir automatika, ir valymas vyksta, o kad ten atskirai kažkokie vamzdžiai…kuriuos mačiau nuotraukose, tai negaliu sakyti, nes tada, kai apžiūrinėdavome, nemačiau“, – sakė profesinės sąjungos pirmininkė Diana Raitelaitienė.
Ji pasakojo, kad įmonę nuolatos tikrina ir yra atliekami auditai, bendrovė turi visus sertifikatus.
„Kalbant apie Grigiškes, mes ten vedamės ir mokinius į ekskursijas, studentus, ten viską apžiūrime. Jei ateina studentai iš aplinkosaugos fakulteto, jiems kaip tik įdomu, kaip mes tas visas atliekas tvarkome, viskas buvo parodyta. Manau, kad Klaipėdoje, jeigu yra poreikis, taip pat vyksta ekskursijos“, – sakė ji ir apibendrinama aiškino, kad kol kas darbuotojai nelabai supranta kas įvyko.
„Tikrai galėjo būti ir avarija, nes yra visokie įrenginiai. Aš labiau linkusi į šitą dalyką, nes įmonė tvarkinga ir sutvarkyta, o slėpti ir kenkti kažką…
Juk ateina tie kokybės auditai, jie viską žiūri. Jie ateina kasmet, nes turime grafiką. O kas tris metus pilnas auditas vyksta. Ta procedūra tikrai nėra neveikianti, nes darome ir vidinius auditus“, – tikino profsąjungos vadovė.
Paprašyta paaiškinti, kaip yra su nuotekomis ir galimai Klaipėdą skandinusia smarve, ji sutiko paaiškinti, kaip veikia sistema.
„Yra surenkamos antrinės kartono žaliavos, yra baseinai didžiuliai, kurie išmala tą kartoną. Yra ir didžiulis agregatas, linija, kur ta masė yra paskirstoma ant tinklo, tada masė džiovinama, presuojama ir gaunamas galutinis produktas.
O vanduo nuteka nuo preso ir technologinio proceso metu išeina nuotekomis. Galbūt ir yra tas kvapas toks, jis toks mirkomo popieriaus kvapas, bet kad būtų atliekų smarvė, nėra taip. Kad smirdėtų visas miestas, čia reikėtų kokio paukštyno su visom atliekom“, – sakė ji.
Kaip įmonei atsilieptų 5 mln. Eur bauda, moteris pasakyti negalėjo.
DELFI primena, kad Lietuvos teisėsauga po atliktos operacijos antradienį paviešino nustačiusi, kad įmonei „Grigeo Klaipėda“ priklausančiame gamybiniame objekte susidarančios nuotekos nepatenka į valymo įrenginius, o išteka beveik nevalytos tiesiai į nuotekų vamzdžius, kuriais pasiekia Kuršių marias. Kaip skelbiama, aplinkai padaryta žala gali siekti ne vieną milijoną eurų.
Atsižvelgiant į tai, bendrovei „Grigeo Klaipėda“ sausio 7 dieną buvo surašytas privalomasis nurodymas nedelsiant nutraukti aplinkos teršimą nevalytomis nuotekomis. Prokurorų manymu, gamtai padaryta žala yra tyčinė, siekiant išvengti mokesčių ir kitų turtinių nuostolių.
