2020 m. sausio 1 dieną įsigalioja naujos Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklės. Jose detaliau reglamentuojama muitinio įvertinimo metodų taikymo tvarka, sandorio metodo taikymo įrodymų aprėptis, papildomos garantijos taikymo galimybė, nustatomos papildomos kontrolės priemonės ir kt.
Su taisyklėmis galima susipažinti čia.
Taisyklės nuo sausio 1 dienos
DELFI laidoje R.Budgenas taip pat daugiau papasakojo apie taisykles ir atnaujinimus. Anot jo, esminių pakeitimų nėra.
„Aš pirmiausia norėčiau daugiau papasakoti apie taisykles, kurios įsigaliojo nuo sausio 1 dienos. Esminių pasikeitimų taisyklėse, kaip kartais yra eskaluojama, nėra. Nėra nustatyta jokių naujų reikalavimų asmenims, tik yra sudėliota tvarka, kaip ir kas turi vykti, kad atitiktų Muitinės veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Yra suteikti tam tikri įgaliojimai, suteikti Mutinei, kaip pertikrinimas informacijos, kurią gauname“, – laidoje sakė specialistas.
Anot jo, didžioji dalis automobilių, apie 90 proc. yra importuojami iš Jungtinių Amerikos Valstijų.
„Praėjusių metų 1-3 ketvirtį buvo eksportuota iš Amerikos į Lietuvą 28 tūkst. automobilių, Lietuvą pasiekė 17 tūkst. autmobilių. Čia yra viskas normalu. Dėl vertės mažinimo Lietuva per tą patį laikotarpį negavo apie 14 milijonų eurų mokesčių, apie 4 milijonus muito, apie 10 milijonų PVM. Štai, kur yra problema. Kalbėdamas apie problemas, norėčiau pradėti nuo pavyzdžio. Turbūt visi sutiksime, kad nėra normalu, jeigu Muitinėje deklaruojama automobilio vertė 50 eurų, transportavimas iki Lietuvos, Europos Sąjungos, 400 eurų ir kadangi turime daug priemonių, kur galime patikrinti kainas, už kokias realiai buvo parduota, tai mes šių automobilių kainą matėme aukcione. Jos pardavimas iš aukciono Amerikoje buvo 5900 eurų, o Lietuvoje „atpigo šimtu kartų“. Po to yra rengiamos turto vertinimo ataskaitos, dalyvaujant turto vertintojams, ta vertė kažkiek padidėja. Šiuo atveju ji galbūt padidės iki 3-4 tūkst. eurų“, – nurodė R.Budgenas.
Naudoja gudrias schemas
Pasiteiravus, kokios schemos naudojamos, kad pavyktų nuslėpti mokesčius, specialistas tikino, kad tų schemų – ne viena.
„Yra atidirbtos tam tikros schemos, kaip importuotojų Lietuvoje atstovai dirba, pavyzdžiui, Amerikoje, tai yra kažkaip susiję asmenys, ir vieni nuperka aukcione, sumažina tą kainą, vertę automobilio ir tokiu būdu prekė keliauja į Lietuvą.
Dar vienas momentas, kurį galima pažymėti, kad patys importuotojai yra pripažinę tai, kad transportavimas iš Amerikos iki Lietuvos, aukciono mokesčiai, draudimas kainuoja ne mažiau 2 tūkst. dolerių“, – aiškino jis.
VMI Kontrolės departamento atstovas Rolandas Puncevičius taip pat kalbėjo apie schemas, kaip vengiama deklaruoti tikrąsias sumas.
„Mokesčių inspekcija yra išskyrusi automobilių prekybą kaip vieną iš keturių prioritetinių sričių. Šešėlis šioje srityje yra pakankamai didelis. Žinoma, ne tik automobilių pardavimas, bet taip pat ir jų remontas. Vertėtų paminėti tai, kad pagrindinės mokesčių slėpimo rizikos yra susijusios su tuo, kad yra vengiama deklaruoti pajamas už automobilių prekybą ir kita grupė pažeidimų – vengimas deklaruoti vykdomą veiklą automobilių prekybos.
Jeigu kalbėtume apie naudotų automobilių prekybą iš JAV, reikėtų išskirti pagrindines grupes, kurias mes šiandien identifikuojame.Tai yra mokėtojai, kurie vengia deklaruoti visus mokesčius. Pavyzdžiui, deklaruoja automobilius mažesne verte negu yra jų rinkos vertė. Taip pat taiko įvairias schemas, kai automobiliai pasiekia Lietuvą ir yra išvežami į kitas Europos Sąjungos valstybes dažnai sumažintomis kainomis arba deklaruoja pardavimus fiktyviems ūkio subjektams kitose ES, taip išvengiant PVM“, – kalbėjo jis.
Neteisingai deklaruoja, klastoja apskaitas
Anot R.Puncevičiaus, dažnai akys krypsta į neteisingai nurodytą apskaitą.
„Taip pat stebėdami automobilių judėjimą mes matome, kad automobiliai po kelių dienų ar po kelių savaičių vėl grįžta į Lietuvą ir yra deklaruojami jau su ženkliai didesnėmis sumomis, tačiau PVM būna išvengiamas. Dar kai kurios įmonės taiko kitus metodus.
Matome, kad jų apskaitome turėtų būti apie 400 automobilių, tačiau, paprašius šiuos automobilius inventorizuoti, po kelių dienų apskaitoje mes matome, kad yra deklaruoti visų automobilių pardavimai ir atitinkamai deklarujamos pajamos. Vienas iš paskutinių mūsų mokestinių patikrinimų, kai įmonei buvo priskaičiuota mokesčių ir baudų, kuri užsiima naudotais automobiliais iš JAV, buvo beveik trys milijonai eurų“, – sakė jis.
Tuo tarpus R.Budgenas, pasiteiravus, ar nesustos importas, labiausiai pabrėžė, kad reikia pratinti žmones ir imprortuotojus sąžiningai deklaruoti. Tada nei viena pusė neturėtų problemų.
„Kas yra realiai naujo šioje dokumentų tvarkoje, tai kad yra galimybė numatyta asmeniui pateikti papildomą garantiją, pavyzdžiui, užstato forma. Jeigu muitinio įforminimo metu jis neturi pakankamų įrodymų pagrįsti savo tiesą, kokią vertę jis deklaruoja šio automobilio atveju, tačiau pageidauja greičiau atsiimti automobilį. Ką tai reiškia? Pateikęs deklaraciją, jis tą automobilį pasiima iš muitinės, toliau juo naudojasi. Paskui muitinėje atliekamas tyrimas. Užstato sumos dydis turėtų būti toks, kuris maksimaliai padengtų galinčius atsirasti mokesčius.
Importuojamų automobilių pagrindiniai mokesčiai yra du – muitas ir PVM. Muito dydis yra 10 proc., o PVM yra 21 proc. Nesunkiai galima pasiskaičiuoti nuo to“, – aiškino jis ir pridūrė, kad pradžioje labiausiai norimo rezultato pasiekti gali ir nepavykti.
„Reiktų tikėtis, kad apie 14 milijonų. Bet aš manau, kad pradžioje šis mūsų žingsnis ir siekis, tikėtina, kad iš karto šio rezultato nepasieksime“, – sakė jis.
