„Baltmi“ (Baltic Market Insights) Lietuvoje įsteigta 2015 metais. Įmonė užsiėmė sociologiniais, rinkos, visuomenės informavimo priemonių tyrimais ir nuomonių apklausomis, teikė konsultavimo paslaugas.

Nuo įmonės įsteigimo iki 2017 metų lapkričio jai vadovavo Inga Blažienė. Jos pasitraukimas sutapo su pasikeitusia „Baltmi“ akcininkų sudėtimi.

Registrų centro duomenimis, nuo 2015 metų įmonės akcininkais buvo I. Blažienė, Dmitrijus Kvashinas ir dar viena įmonė „CP Invest“, o 2017 metais sąraše atsirado ir Artūras Urbonavičius bei Andrejus Milekhinas.

Pastarasis yra Rusijoje gerai žinomos tyrimų įmonės „Romir“ vienas įkūrėjų ir vadovas. Pasak I. Blažienės, būtent dėl A. Milekhino sprendimų „Baltmi“ bankrutavo.

„Manau, pagrindinis akcininkas pamatė, kad jam reikia per daug investuoti pinigų. Per maža rinka ir per didelės investicijos. Kaip būna su verslu. Didelėse šalyse tokie dalykai sukosi ir sukasi, o mažoje klientai nori nedaug mokėti už tokias paslaugas, bet verslo sukūrimas ir išlaikymas daug kainuoja. Jie pabandė ir neišėjo, tiesiog verslas toks“, – DELFI sakė I. Blažienė.

Inga Blažienė

Bankrutavo

Neilgai trukus, pasitraukus I. Blažienei, „Baltmi“ iškelta bankroto byla. 2018 metų gruodį Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo viešosios įstaigos „Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas“ ieškinį ir paskyrė bankroto administratorių „Valnetas“.

„Ieškovas yra atsakovo kreditorius šalių sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu. Sutartis nutraukta 2018 metų kovo 5 dieną, nes atsakovas nemokėjo nuomos mokesčio, negrąžino patalpų ir jose esančio ieškovo turto. Iš atsakovo ieškovo naudai priteista 4046,72 euro skolos, 23 eurai žyminio mokesčio ir 6 proc. metinių palūkanų. <...>

Teismo įsakymas buvo atiduotas antstolei Brigitai Palavinskienei, ji 2018 metų rugsėjo 27 dieną surašė išieškojimo negalimumo aktą, nes atsakovas neturi jokio turto. „Baltmi“ keltina bankroto byla“, – rašoma teismo nutartyje.

2019 metų balandį teismas patvirtino įmonės kreditorių sąrašą. Tarp pirmos eilės kreditorių buvo ir I. Blažienė, kuriai „Baltmi“ skolinga 1323,62 euro. Tačiau tai – tik dalis skolos, nes tarp trečios eilės kreditorių I. Blažienės pavardė pasikartoja ir čia suma kur kas didesnė – 28 788 eurai.

Buvusi „Baltmi“ vadovė sakė, kad šių pinigų neatgavo. „Tai buvo pinigai, kuriuos investavau į įmonę kaip akcininkė“, – paaiškino ji.

Tarp trečios eilės kreditorių yra ir daugiau „Baltmi“ akcininkų. Tai A. Milekhinas, jam įmonė liko skolinga 117 121 eurą, skola A. Urbonavičiui – 64 216 eurų. Nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių eurų skolos liko dar devynioms įmonėms, taip pat – „Sodrai“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai.

2019 metų liepą „Baltmi“ statusas pakeistas į „bankrutavusi“.

Prarado taškus

Į DELFI kreipėsi viena „Baltmi“ projekto dalyvių. Socialiniame tinkle „Facebook“ į per 150 narių grupę susirinkę buvę įmonės bendradarbiai papasakojo, kad ilgą laiką registravo kasdienius pirkinius.

„Kuo daugiau suregistruodavai, tuo daugiau taškų gaudavai. Taigi per tiek daug laiko įmonė galėjo susidaryti vartotojo profilį, nes turėjo gana daug duomenų (kokiose parduotuvėse lankosi, kaip dažnai ir ką perka, kokiais kiekiais, koks vartotojo atlyginimas, šeiminė padėtis, augintiniai, darbas, laisvalaikis ir pan.)“, – pasakojo viena iš dalyvių.

Kita dalyvė sakė, kad pirkinius registravo nuo 2016 iki 2018 metų.

„Atlygio neėmiau nė karto, norėjau surinkti daugiau taškų, kad gaučiau didesnę dovaną ar čekį. Dovanų buvo visokių: kamuoliai, vaikščiojimo lazdos, žaislai, planšetės ir t. t. Dar lyg ir „Akropolio“ bei „Senukų“ čekių buvo“, – prisiminė ji.

Dar viena pašnekovė pasakojo, kad visa šeima apie pusmetį registravo pirkinius.

„Tai tikrai užimdavo laiko! Bet juk žinai, kad yra sutartis, gausi atlygį... O čia, pasirodo, kai sukaupiau 50 eurų „Akropolio“ čekiui gauti, tai paukšt ir viskas išgaravo“, – sakė ji.

Galiausiai dalyvius papiktino tai, kad iš bankroto administratoriaus Aurelijaus Galvelio sulaukė laiškų su reikalavimu grąžinti jiems suteiktus skaitytuvus, kuriuos naudojo prekėms registruoti.

Pašnekovai pasakojo, kad jų turimų skaitytuvų vertė yra vos 35 eurai, be to, jie nenori iš savo kišenės dengti pašto išlaidų ar juolab važiuoti nurodytu adresu Kaune.

DELFI A. Galvelio pasiteiravo, kokio skaičiaus asmenų reikalaujama grąžinti „Baltmi“ priklausančią įrangą ir kas atsitiktų, jei jie to nepadarytų. Taip pat – ar ketinama bendradarbiams atlyginti už jų sukauptus taškus.

Tačiau bankroto administratorius nurodė, kad atsakyti į šiuos klausimus negali.

„Informacija apie bankroto procesą gali būti teikiama tik BUAB „Baltmi“ kreditoriams pagal kreditorių susirinkime patvirtintą tvarką“, – sakė jis.

Duomenys grąžinti

Tarp buvusių „Baltmi“ projekto dalyvių dar pasklido informacija, kad jų asmens duomenys gali būti nesaugūs, laikomi serveriuose Rusijoje ir panašiai.

I. Blažienė DELFI teigė, kad šiuo metu duomenys grąžinti bankroto administratoriui.

„Visi apsaugos klausimai išspręsti“, – sakė ji.

Buvusi įmonės vadovė taip pat sakė, kad projekto dalyviai žinojo, jog jam pasibaigus turės grąžinti skaitytuvus.

„Vertė tokia – 35 eurai, bet jų per tris šalis daug, tai yra įmonės turtas. Kaip skolas grąžinti? Yra kreditoriai, ir tai normalus bankroto procesas, kai surenkamas turtas, – visas, koks yra. Tada jis parduodamas ir atsiskaitoma su kreditoriais. Tokie įstatymai“, – kalbėjo I. Blažienė.

Tačiau pašnekovė pripažino, kad žmonės gali jausti nuoskaudą, nes nebuvo deramai informuoti apie pokyčius įmonėje.

„Manau, iš esmės žmonėms nepatiko, kaip tai įvyko. Kad niekas neinformavo ir nepaaiškino. Čia matyčiau akcininko iš Rusijos, buvusio kolegos, klaidą. Paėmė ir uždarė, bet nieko neinformavo“, – sakė ji.