Visai neseniai keliautojas, DELFI apžvalgininkas Orijus Gasanovas apsilankė Vokietijoje, Hamburge. Viename straipsnyje jis aprašė ir nufotografavo kainas, kuriomis daugeliui žmonių buvo net sunku patikėti.

Kai kurie drabužiai parduodami pusvelčiui

Per išpardavimus ten apsilankęs žurnalistas DELFI laidoje tikino, kad kai kurios prekės buvo pardavinėjamos tiesiog pusvelčiu.

„Tikrai nuolaidos yra didelės. Mačiau komentarus, kur lietuviai, gyvenantys Hamburge, aiškino, kad taip nėra, tačiau, nežinau, kodėl jie taip kalba, gal jie neina niekur ir būna kažkur užsidarę. Mane labai nustebino nuolaidos. Dalykai, kurie Lietuvoje net per išpardavimus kainuoja kokius penkis kartus daugiau, tai ten yra parduodami tiesiog pusvelčiui. Pavyzdžiui, firminiai džinsai, marškiniai ten kainuoja 5-10 eurų, lyg pusvelčiui. Visos kainos yra tikros, tikrai nesuklastotos“, – laidoje „DELFI diena“ sakė O.Gasanovas.

Orijus Gasanovas

Anot jo, geriausius pasiūlymus gali rasti tie, kurie ieško pigesnių drabužių arba kosmetikos.

„Didžiausios nuolaidos yra taikomos drabužiams, taip pat – kosmetikai. Pavyzdžiui, vienas prabangus kremas Lietuvoje kainuoja apie 100 eurų, o ten buvo nukainotas iki 56 eurų. Kalbant apie drabužius, pirkau marškinėlius, kurie paprastai kainuoja apie 80 eurų, ten jie kainavo 15 eurų. Kuprinės po 5 eurus. Buvo toks jausmas, lyg parduotuvės užsidaro ir nori atsikratyti bet kuo. Žmonės viską tiesiog šluoja. Įdomu tai, kad patys pardavėjai sako, kad pirktume dabar, nes kiekvieną dieną vis mažėja prekių, sandėliuose viskas išnešta ir parduodama dabar.

Jeigu žmogus nori apsipirkti nuo galvos iki kojų, tai jam labiau apsimoka kažkur nuskristi ir atsivežti viską čia, nei pirktis Lietuvoje. Jeigu įmanoma rasti nebrangius lėktuvo bilietus, tikrai verta važiuoti, nes nuolaidos didžiulės. Kalbant apie lietuviškas nuolaidas, yra žmonių, kurie sako, kad pirmiausia pakelia kainas, paskui sumažina“, – laidoje kalbėjo pašnekovas.

Kainos Lenkijoje ir Vokietijoje

Pats Orijus pripažino, kad dažniausiai apsipirkinėja užsienyje.

„Aš pats dažniau apsipirkinėju užsienyje, bet ne dėl to, kad pigiau, o tiesiog randu įdomesnių drabužių, drabužių, kuris Lietuvoje nebus tiek nuvalkiotas. Pavyzdžiui, Londone drabužių kainos tinklinėse parduotuvėse yra didesnės nei Lietuvoje“, – sakė jis.

O.Gasanovas taip pat pripažino, kad dar šią savaitę lankėsi Lenkijoje, kur kainos šiek tiek kitokios nei Vokietijoje.

„Aš ketvirtadienį grįžau iš Lenkijos. Ten taip pat yra prasidėję išpardavimai ir lyginant vokiškus ir lenkiškus drabužių išpardavimus, tai Lenkijoje jie kainuoja daugiau“, – sakė jis.

„Neįsivaizduoju, kodėl kainos tokios, gal dėl to, kad Vokietijoje didesnė rinka, gal dėl to, kad kai kurie drabužių tinklai yra iš Vokietijos“, – pridūrė keliautojas.

Anot jo, kainos Vokietijoje ir Lenkijoje per išpardavimus skiriasi keliais eurais.

„Kalbant apie drabužius, tai jos skiriasi keliais eurais. Tos pačios kelnės, kurias žiūrėjau Vokietijoje, o paskui Lenkijoje skiriasi 5 eurais. Nedaug skiriasi, bet skiriasi“, – tikino O.Gasanovas.

Lietuvos marketingo asociacijos valdybos narė Ieva Semaškienė tikino, kad visi prekybininkai perka prekes iš distributorių, tačiau pasitaiko, jog yra galimybė gauti iš antrinių rankų.

„Aš manau, kad didieji, tinkliniai prekių ženklai siūlo gana panašias nuolaidas tiek užsienyje, tiek Lietuvoje. Orijaus paminėtas atvejis, kai rado daug garsių prekės ženklų su labai mažomis kainomis, nutiko dėl tokio prekybinio niuanso. Visi prekybininkai perka prekes iš distributorių, tačiau pasitaiko, jog yra galimybė gauti iš antrinių rankų, antrinių sandėlių labai dideliais kiekiais. Tada prekybininkai gali pasiūlyti labai geras kainas ir Lietuvoje tai pasitaiko taip pat. Vienas prekybos tinklas daro akciją kosmetikai ir turi garsių prekių ženklų su labai didele nuolaida. Prekybininkai geba surasti prekes ir jas nusipirkti truputį pigiau.

Taip pat pastebėjau, kad užsienyje yra labai populiaru pirkti, pavyzdžiui, tris daiktus ir ketvirtą dar gauti nemokamai, o Lietuvoje tai dar nėra taip populiaru. Užsienyje tai labai populiaru per išpardavimus, dažnai žmonės perka dideliais kiekiais“, – sakė ji.

Prekybininkų triukai – gerai apgalvoti

I.Semaškienė prisiminė, kad dar visai neseniai buvo labai populiaru, net ir ne per išpardavimus, apsipirkinėti Lenkijoje.

„Tarp prekybininkų buvo kilęs labai didelis ažiotažas, kai buvo labai populiaru apsipirkti važiuoti į Lenkiją, ypač kalbant apie maistą. Prieš gerus metus net ne išpardavimų metu, o reguliariai, lietuviai važinėdavo į Lenkiją. Mūsų rinkoje tada buvo sujudimas, kai kurie prekybininkai siūlė akcijas, panašias į akcijas Lenkijoje. Manau, kad žmogus, norint kokybiškai apsipirkti užsienyje, turi gerai žinoti, kur važiuoti, kur pirkti. Suprantu, kad žmonės, kurie dažnai ir daug keliauja, galbūt geriau žino, kur apsipirkti“, – kalbėjo specialistė.

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė tikino, kad žmonėms pirmiausia reiktų pagalvoti, kad prekybininkai naudoja įvairius triukus, tačiau pirkėjai turėtų mąstyti savo galva.

Jūratė Cvilikienė

Prekybos sektorius yra labai glaudžiai susijęs su pirkėjais. Kadangi kalėdiniai išpardavimai jau baigėsi, prekybininkams reikia galvoti kitokią atrakciją, dėl kurios žmonės grįžtų į parduotuves. Taip pat išvalomi sandėliai, ruošiamasi kitam sezonui. Taip pat reikia priminti tai, kad visi rinkodariniai triukai ir pasiūlymai yra apgalvoti ir nutaikyti į žmones, kad jie pirktų daiktus, o žmonėms reiktų turėti galvoje, kad su jais truputį žaidžiama dalykais, kurie skatina pinigus išleisti kuo greičiau“, – sakė J.Cvilikienė.

„Tyrimai rodo, kad pusė žmonių naudojasi akcija tik todėl, kad tai yra akcija, nors prieš tai jiems tos prekės nereikėjo. Čia yra daug emocinių dalykų. Net kalbėdami apie išpardavimus, mes dažnai sakome, kad štai radome labai gerą daiktą už puikią kainą, įsijungia „medžiotojo instinktas“, – kalbėjo pašnekovė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (234)