Buvusio energetikos ministro Roko Masiulio teigimu, istorinė patirtis rodo, kad energetikos sritį paskyrus prie kitos ministerijos, dėmesys šiai sričiai sumenksta, dėl to, pasak jo, tai turi būti atliekama tik gerai įvertinus potencialias pasekmes. Pirmiausia, eksministro manymu, reikia visiškai įgyvendinti elektros tinklų sinchronizacijos projektą.

Tuo tarpu buvęs ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius Energetikos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų jungimą vertina daug palankiau. Būtent dabar, jo teigimu, yra pats tinkamiausias laikas įgyvendinti šią idėją.

R. Masiulis: pirmiausia privalome užtikrinti elektros tinklų sinchronizacijos projekto įgyvendinimą

Buvęs energetikos ministras R. Masiulis, Eltai kalbėdamas apie ministerijų jungimą, priminė esminius Lietuvos projektus energetikoje – Suskystintų gamtinių dujų terminalas, elektros jungtys su Lenkija ir Švedija bei elektros tinklų sinchronizacija.

Rokas Masiulis

„Tai yra gyvybiniai dalykai. Iš tų darbų dabar yra likęs turbūt pats didžiausias – sinchronizacija su Vakarais. Čia ir yra klausimas: jeigu Vyriausybė yra įsitikinusi, kad šitas projektas nei kiek nesustos, nors praeitis rodo, kad energetika būdavo nustumiama į antrą planą, jeigu tas užtikrinimas ir garantija yra, tai tas sujungimas nebus tragedija. Jeigu mes valstybėje dar turime svarbių energetinių projektų, kuriuos turėtume padaryti, (…) tai tada ta dalis yra žymiai stipresnė“, – galimą ministerijų jungimą įvertino R. Masiulis.

Paklaustas, ar sujungti dvi ministerijas, likus mažiau nei metams iki artėjančių parlamento rinkimų yra protingas žingsnis, R. Masiulis atsakė, kad tokie sprendimai turi būti atliekami gerai apgalvojus į priekį.

„Nereikia žiūrėti į rinkimus. Reikia žiūrėti visada į ilgalaikius tikslus. Jeigu tuos tikslus galima pasiekti, tada galima jungtis, bet jeigu jie stringa, tai tada nereikia jungtis. Pirmiausia, sakyčiau, reikia pasirūpinti sinchronizacijos projekto negrįžtamumu, užtikrinimu bei dėmesiu į ateitį. Praeitis rodo, kad Energetikos ministerijai esant sujungtai (...), dėmesys energetikai visada sumenksta“, – prisiminė buvęs energetikos ministras, pridūręs, kad ilgalaikiai darbai neturėtų, pasak jo, tapti „trumpalaikės politinės intrigos įkaitais“.

Jo nuomone, svarstymas jungti Energetikos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijas yra nulemtas praktinių ir istorinių priežasčių. Energetikos ministerija bei Ekonomikos ir inovacijų, seniau vadinta Ūkio ministerija, yra įkurtos viename pastate. Vis dėlto R. Masiulis atkreipė dėmesį, kad ministerijų jungimo procese galėtų būti įtraukiama ir Aplinkos ministerija arba jos dalis.

„Tikėtina, kad energetiką ir ūkį manoma jungti dėl to, kad ir praeityje jos buvo viename pastate – čia toks buitinis dalykas. Aš neatmesčiau minties, jeigu bus toliau eita prie jungimo, kažkuriuo būdu jungti Aplinkos ministeriją arba jos dalį, kuri susijusi su statybomis, perkelti į tą pačią ūkio ministeriją. Visa aplinkos sritis yra labai glaudžiai susijusi su energetika – žalioji energetika, taip pat energetinis efektyvumas. Man nenagrinėjant sunku pasakyti, kuris geresnis sprendimas, bet pagal sinergiją gali būti, kad su dalimi Aplinkos ministerijos jungti (būtų efektyvu. – ELTA)“, – kalbėjo R. Masiulis, prisiminęs, kad ši idėja buvo svarstyta dar jam būnant Ministrų Kabineto nariu.

M. Sinkevičius: sveikinčiau tokią idėją

Tuo tarpu kitas Eltos kalbintas politikas – buvęs tuometinės Ūkio ministerijos vadovas, dabar užimantis Jonavos mero pareigas Mindaugas Sinkevičius ministerijų jungimo idėją vertina pozityviau. Jo teigimu, tai nėra nauja idėja – apie tai, pasak jo, buvo kalbėta jau senokai.

„Iš šios dienos perspektyvos, galvoju, kad tai puiki proga, nes ekonomikos ministras išvyko atstovauti Lietuvą Europos Komisijoje, ir jeigu tos dvi ministerijos susijungtų, tikrai, manyčiau, nenukentėtų dėl to nei ekonomika, nei energetika. Toks sucentralizavimas, sustambinimas tos ministerijos kaip tik įneštų daugiau svorio“, – sakė M. Sinkevičius.

Mindaugas Sinkevičius

Energetikos projektų įgyvendinimas, pasak jo, yra valstybės vadovų darbotvarkėje, todėl, tvirtina buvęs ūkio ministras, ši sritis nebūtų apleista, ją sujungus su ekonomikos ir inovacijų sritimi.

Dabartinė situacija, kai Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius tapo Europos Komisijos nariu ir atlaisvino ministerijos vadovo kėdę, M. Sinkevičiaus vertinimu, yra geriausia proga ministerijų jungimui.

„Manau, kad ta konjunktūrinė situacija, kada neturime vienos ministerijos vadovo ir galima būtų sujungiant nieko neatleisti arba nei vieno ministro neišprašyti nuo Vyriausybės stalo, yra palanki priimti sprendimą. Jeigu būtų du veikiantys ministrai, kažkuriam padėkoti už darbą arba kažkuriam tapti viceministru kito ministro komandoje galbūt būtų šiek tiek sudėtingiau“, – kalbėjo M. Sinkevičius.

Kartu jis atkreipė dėmesį, kad naujasis ekonomikos ir inovacijų ministras nespėtų pradėti svarbiausių darbų, likus mažiau nei metams iki artėjančių Seimo rinkimų.

„Manau, kad premjeras greičiausiai rastų kandidatą ir gal ne vieną, o jei ir nerastų, tai koalicijos partneriai, ar vieni, ar kiti, rastų, ką siūlyti pareigoms. Įvertinkime taip: dabar sausio pradžia, valdančioji dauguma randa kandidatą, teikia, prasideda diskusijos (...), aptariamos kandidatūros. Geriausiu atveju ekonomikos ministrą turbūt turėtume vasario mėnesį – belieka šiek tiek daugiau nei pusė metų. Ką per pusę metų galima labai daug nuveikti? Jei žmogus nėra iš politinės srities arba nėra visiškai tos srities specialistas, tai pusę metų reikės ir apsitrinti, apsiprasti, suprasti, įsigilinti. Ar tai verta daryti? Nežinau“, – svarstė M. Sinkevičius.

Paklaustas, ar dabartinis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas būtų tinkamas vadovauti ir ekonomikos bei inovacijų sričiai, M. Sinkevičius atsakė teigiamai.

„Aš manau, kad jis susidorotų su tuo darbu“, – patikino buvęs ūkio ministras.

Eltai gruodžio viduryje duotame interviu premjeras S. Skvernelis neslėpė, kad sausio 14 d. vyksiančiame išplėstinės koalicijos posėdyje bus siūloma idėja sujungti Energetikos bei Ekonomikos bei inovacijų ministerijas. Tai, pasak jo, galėtų būti įgyvendinta dar šios kadencijos metu.

„Šioje kadencijoje tai gali būti realizuota“, – patvirtino S. Skvernelis.