Apie tai, kokie mūsų ekonomikos laukia 2020-ieji, laidoje DELFI11 kalbėjosi „Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyriausioji ekspertė Indrė Genytė Pikčienė.
Dešimtmetis – padebesyse
Kalbėdamas apie visą ekonomikos dešimtmetį, ekonomistas N. Mačiulis laidoje prasitarė, kad jis tiek pasauliui, tiek Lietuvai buvo labai geras.
Pasak jo, matėme dešimt metų trukusią ekonomikos plėtrą, spartų atlyginimų augimą. Vidutinis darbo užmokestis (VDU), kaip teigė, didėjo beveik 80 proc., o vidutinė senatvės pensija – daugiau nei 60 proc.
„Kainų augimas buvo gerokai kuklesnis, todėl tai reiškia, kad beveik visų Lietuvos gyventojų perkamoji galia didėjo.
Matėme sparčią eksporto plėtrą, ypač, aukštos pridėtinės vertės prekių, paslaugų, o visa tai ir atsispindėjo gyventojų finansuose“, – apibendrino ekonomistas.
Jis aiškino, kad taip pat mažėjo skurdas, o šiandien nepritekliuje gyvena daug mažiau žmonių nei dešimtmečio pradžioje.
„Matome ir tokius teigiamus procesus, kaip vidutinė vyrų ir moterų gyvenimo trukmė, kuri per dešimtmetį ilgėjo 4 metais“, – sakė jis ir kėlė klausimą, ar ir toliau galime tikėtis tokio pat progreso.
„Praėjusį dešimtmetį mes lipome iš duobės po 2008-2009-ųjų pasaulinės finansų krizės ir vis dar buvo didelė Europos Sąjungos (ES) parama, kuri ateinantį dešimtmetį sumažės. Importavome technologijas, kurios didino mūsų eksporto potencialą, tačiau tolimesnis progresas, ką rodo kitų šalių patirtis, jau yra daug sudėtingesnis ir pastangas reikia dėti švietimo sistemos tobulinimui, inovacijų politikai“, – pastebėjo jis.
Geopolitinių rizikų sąrašas – platus
LLRI vyr. ekspertė I. Genyte Pikčiene DELFI kalbėjo, kad nors dešimtmetis buvęs įspūdingas, pasaulio ir Europos ekonomikų židiniai šiandien tebepusluoja.
„Paveikslas ne vienareikšmis, yra tendencijų tiek šiapus Atlanto, tiek anapus. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) protekcionizmas prieš Kiniją, Kinijos atsišaudymas atitinkamomis priemonėmis veikia ne šias šalis tarpusavyje, bet meta daug įtampos ir kitoms šalims“, – sakė ji.
N. Mačiulis taip pat pabrėžė, kad 2020-aisiais, visai kaip 2019-aisiais, vis dar išlieka didžiulis politinis neapibrėžtumas.
„Nors 2019 m. gruodį atrodė, kad situacija jau pasitaisė, Jungtinės Karalystės daugumą laimėjo toriai, Kinija ir JAV turi pirmą susitarimą dėl tarifų nedidinimo ir palaipsnio mažinimo – visa tai kol kas yra tik miražas, o problemos visu stiprumu gali grįžti 2020 m.
Taip pat yra labai reali rizika, kad Donaldas Trumpas prekybos kare su ES atidarys naują frontą.
Užuominų jau yra buvę, jis yra sakęs, kad ES elgiasi dar blogiau nei Kinija, tik yra mažesnė ir netgi yra paruošti tam tikri prekių sąrašai, kurios ateityje gali būti apmokestintos tarifais. Tai viena ir pagrindinių rizikų Lietuvai, bet geopolitinių rizikų sąrašas yra labai platus ir ką rodo istorija, šokai būna skaudžiausi, kada jie nebūna tikėti“, – vardijo N. Mačiulis.
Visgi apibendrindamas jis teigė, kad geriausiu atveju 2020-ieji Lietuvai bus nuobodaus nuosaikaus augimo metai, tačiau yra nemaža tikimybė, kad bus ir nemalonių sukrėtimų.
„Žūrint į bazinus fundamentalius ekonominius rodiklius, nėra priežasčių, kodėl ekonomika 2020 m. negalėtų augti daugiau nei 3 proc., bet tuo pačiu metu rizikos veiksnių, neapibrėžtumo, grubaus populizmo, nacionalizmo, kuris tikrai kenkia investicinei aplinkai, eksporto srautams, yra daugiausiai per pastarąjį dešimtmetį“, – sakė jis.
Metė akmenį į valdžios daržą
N. Mačiulio nepastebėtas neliko ir 2020-ųjų biuždeto projektas. Jo nuomone, beveik visas dėmesys jį priimant buvo skiriamas į lėšų perskirstymą, tačiau ne į tai, kaip jų biudžete būtų galima surinkti daugiau bei užtikrinti stabilią ateitį.
„Dėl to nesu nusiteikęs optimistiškai“, – apie sprendimus dėl biudžeto kalbėjo jis.
Paklaustas, ar tai reiškia, kad ekonomistas meta akmenį į valdžios daržą, N. Mačiulis tikino tik konstatuojantis faktą.
„Pažiūrėkite, kiek laiko buvo diskutuojama apie biudžetą, kam perskirstyti lėšas ir kiek laiko buvo diskutuojama apie švietimo sistemą, nors buvo naujausias EBPO tyrimas, kuris rodo, kad mes vis dar liekame ES dugne ir turime rekordiškai didelę dalį moksleiivų, kurie nepasiekia minimalų bazinių gebėjimų, yra didžiulė atskirtis tarp kaimų ir miestų, kas vėliau gimdo ir pajamų nelygybę, bet niekas šios problemos nenori spręsti, niekas nediskutuoja.
Čia yra ateities tvaraus augimo potencialas, o ne didesnis perskirstymas per biudžetą. Tol, kol mes nepriimsime konkrečių priemonių ir konkrečių reformų, ir skubiai, tol kalbėti apie tolimesnį spartų progresą ir rekordus, kuriais didžiuojasi Lietuva dabar, vėliau gali būti labai sudėtinga“, – kalbėjo jis.
Paprašytas įvardinti daugiau gaalimų 2020-ųjų ekonomikos iššūkių, kurie gali ateiti iš vidaus rinkos, N. Mačiulis prasitarė apie investicinės aplinkos prastėjimą, kuris, beje, taip pat susijęs su valdžios sprendimais.
„Galima padiskutuoti apie 2020 m. biudžeto tvirtinimo procesą. Tai savaime yra neigiamas veiksnys, kuris galbūt labai neprislopins ekonomikos 2020 m., bet pasėja prastą derlių visam dešimtmečiui.
Tvirtinant biudžetą buvo akivaizdus ryšio trūkumas tarp Seimo ir Vyriausybės, nesutarimai, chaotiški mokesčių kaitaliojimai, platus pakeitimų spektras ne tobulinant mokesčių sistemą, kad ji būtų efektyvesnė, bet bandant prisirankioti vieną kitą papildomą milijoną eurų, kad būtų galima įgyvendinti pažadus. Akivaizdu, kad tai Lietuvos nedaro patrauklesnės investicijoms, o siunčia ir neigiamą signalą investuotojams.
Galima naiviai tikėtis, kad investuotojai nemato tokių procesų ir, kad jiems jie nėra svarbūs, bet jie yra svarbūs. Galbūt dabar mokestinė aplinka ir yra patraukli investicijoms, bet matoma, kokia ji trapi ir kaip greitai vieno biudžeto tvirtinimo procesu ji gali subyrėti. Tokia nestabili ir neprognozuojama verslo aplinka nesukurs didesnio augimo potencialo 2020 m. “, – sakė ekonomistas ir pabrėžė, kad valdžios noras dalgiu nuskinti kuo daugiau gerovės vaisių turi labai daug neigiamų pasekmių ilguoju laikotarpiu ir taip naikina ateities potencialą.
„Tai vienas labiausiai neraminančių dalykų. Aš to neįvardinčiau 2020 m. rizika, tai galimai labai prislopinsiantis augimą ir Lietuvos artėjimą prie ES vidurkio veiksnių per visą ateinantį dešimtmetį. Matau, kad diskusijos, kaip tobulinti švietimo sistemą, investicinę aplinką, nėra“, – sakė N. Mačiulis.
I.Genytė Pikčienė antrindama teigė, kad visi valdžios mokestiniai pakeitimai šiandien yra chaotiški ir neišdiskutuoti.
„Kalbant apie bankų mokestį, jis susilaukė labai daug atgrasių ir atsiliepimų iš ECB, todėl dar nėra aišku, kuo tai baigsis ir ar neteks jo atšaukti. Būtent tai rodo mūsų paskutiniu metu stebėtą mokestinį teisėkūros procesą, kuris tikrai nerodo brandžios valstybės raidos bruožų ir tai yra apgailėtina.
Šiame momente, kad mums jau keletą metų pavyko į save atkreipti dėmesį, kaip investicijoms patrauklią šalį, tokie (valdžios- red.) žingsniai, sugalvoti pernakt, nėra palankūs. Natūralu, kad ateinantys investuotojai vertina riziką“, – sakė ekspertė.
Kalbos apie krizę: būti gali visko
I.Genytė Pikčienė, paklausta, ar yra tikimybė, kad 2020-aisiais pasaulio ir Lietuvos ekonomikas gali ištikti krizė, kalbėjo paslaptingai, tačiau prasitarė, kad būti gali visko.
„Mes krizę suprantame atsispirdami į 2009 m., nes tuomet labai stipriai nukentėjome. Buvo 2014 m., kuomet Lietuva atsispyrė stirpiausiam smūgiui po Rusijos embargo, tai tokiomis krizėmis, kurios nutnka netikėtai, išmuša iš vėžių ir paliečia didžiąją visuomenės dalį, mes matuojame verslo ciklus, bet nebūtinai ta krizė turi būti tokia.
Šiai dienai Lietuvos makroekonominis stuburas yra tvirtesnis, bet verslo ciklai, natūralu, jie niekur nedingo ir trunka nuo 2 iki keliasdešimt metų.
Kad kažkokio sulėtėjimo derėtų laukti, tai matome, ir juos gali įveiklinti bet koks netikėtas geopolitinis ar ekonominis reiškinys. Tai reiškia, kad visko gali būti“, – įspėjo I.Genytė Pikčienė.
O štai pasak N. Mačiulio, kalbant bendrai, Lietuvos ekonomikos nuosmukio tikimybė 2020 m. yra labai maža.
„Ekonomika yra labai subalansuota, didelis užsienio prekybos perteklius, valstybės įmonių, gyventojų finansai subalansuoti, plius labai svarbus veiksnys, kad artėja JAV prezidento rinkimai, todėl D. Trumpas nebandys labai sukratyti tiek JAV ekonomikos, tiek pasaulio prekybos srautų prieš rinkimus.
Tie veiksniai reiškia, kad, labiausiai tikėtina, jog tai bus nuobodūs nuosaikaus ekonomikos augimo metai ir to labiausiai ir reikėtų tikėtis, nes alternatyvūs scenarijai yra dramatiškesni“,– teigė N. Mačiulis.
