DELFI pavyko sužinoti apie Vilniaus policijos ištirtą ir teismui perduotą neįtikėtiną bylą. Pranešama, kad buvo sulaikyta trijų bendrininkų grupė, kuri, įtariama, padarė nusikalstamų veikų: suklastojo dokumentą bei disponavo suklastotu dokumentu, taip pat neteisėtai vertėsi ūkine, komercine, finansine veikla.
Pasisavino svetimus asmens duomenis
Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato pareigūnai išsiaiškino, kad įtariamasis R. K., veikdamas bendrininkų grupėje su B. B. ir E. B., galimai suklastojo tikrą dokumentą, jį laikė, panaudojo ir realizavo.
Pirminiais duomenimis, nuo 2018 metų birželio 3 dienos iki 2018 metų gruodžio 10 dienos įtariamasis R. K., neteisėtai gavęs svetimus nukentėjusiojo (vardas ir pavardė DELFI redakcijai žinomi) asmeninius duomenis, iš anksto paruošė bei atspausdino automobilių pirkimo ir pardavimo sutartis. Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad įtariamieji dokumentus panaudojo ir taip įvykdė nusikalstamą veiką.
Anot policijos, R. K. kartu su B. B. ir E. B. į valstybės valdomos įmonės „Regitra“ registrus nelaimėlio vardu neteisėtai įregistravo 168 transporto priemones
Kaip pasakojo Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato viršininkas Erikas Jalovikas, bendra nustatyta žala siekia apie 118 tūkst. eurų.
„Asmenys, siekdami išvengti mokestinės prievolės, „pakabindavo“ ant vieno asmens. Tikėjosi, kad pavyks lengvabūdiškai išsisukti nuo mokestinės prievolės, nuo visų mokesčių. Pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokesčio, kurį būtų reikėję mokėti pagal reikalavimus įsteigus įmonę“, – sakė jis.
Sutartis spausdino „krūvelėmis“
Įtariamieji nusikalstamai veiklai vykdyti atspausdino ne vieną „krūvelę“ sutarčių. Automobilių pirkimo ir pardavimo sutartys buvo atspausdintos su jau įrašytais nukentėjusiojo duomenimis (vardu, pavarde, adresu bei asmens kodu). Pirminiais policijos duomenimis, dokumentai buvo pasirašomi įtariamųjų sugalvotu parašu.
Policijos pareigūnai išsiaiškino, kad įtariamieji sutartis pasirašinėjo įvairiuose Lietuvos miestuose (Kaune, Klaipėdoje, Vilniuje, Plungėje, Alytuje, Panevėžyje ir kitur). Asmenys nesivargino ir per dieną nelaimėlio vardu įsigydavo net kelias transporto priemones.
E. Jalovikas dėstė, kad įtariamieji patys niekur nefigūravo.
„Jie nuperka kokį nors pigesnį automobilį. Pagal tvarką, turėtų jį utilizuoti, priduoti tam tikroms įmonėms, kurios turi licencijas, bet jie to nedarydavo. Tiesiog išardydavo, reikiamas detales paimdavo, o mažavertį kėbulą palikdavo kur nors gatvėje ar kieme“, – sakė jis.
Komisariato viršininkas paaiškino, kad tai ir leido išsiaiškinti nusikaltimą.
„Pradėjo plaukti skundai dėl to asmens. Taip pat dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų, nors jis teigė, kad nė vieno automobilio neturi“, – sakė E. Jalovikas.
E. Jalovikas sakė, kad dalis atsakomybės turėtų tekti ir aplaidiems pardavėjams.
„Jie tiesiog norėjo atsikratyti nereikalingu daiktu ir neįsitikindavo, kad parduoda jį tam asmeniui, kuris įvardytas sutartyje“, – sakė jis.
Supirkinėjo automobilių laužą
Policijos duomenimis, nukentėjusiuoju apsimetę asmenys supirkinėjo automobilių laužą. Automobilių pardavėjai netikrindavo dokumentų, būdavo suklaidinti dėl pardavėjo asmens duomenų, šias sutartis pasirašydavo ir patys suklastotas sutartis pateikdavo valstybės valdomai įmonei „Regitra“ įregistruoti kaip tikras.
Pasirodo, kad nukentėjusysis dėl neteisėtai įregistruotų 168 transporto priemonių sulaukė daug problemų. Policijos duomenimis, dėl automobilių nepriežiūros Vilniaus miesto savivaldybės administracija bei dėl greičio viršijimų Kelių policijos valdyba nukentėjusiajam surašė protokolus ir skyrė baudas per 4 tūkst. eurų.
Neįtikėtina yra tai, kad 2018 metais užfiksuota, jog su neteisėtai užregistruotomis mašinomis buvo greičio viršijimo atvejų, o tuo metu nukentėjusysis gulėjo ligoninėje – jam buvo lūžusi koja..
Įtariamieji tyčia neįregistravę Valstybinėje mokesčių inspekcijoje savo vykdomos veiklos, susijusios su naudotų automobilių supirkimu, jų ardymu ir detalių pardavimu, sistemiškai ėmėsi ūkinės, komercinės veiklos. Taip pat asmenys neįregistravo Atliekų tvarkytojų valstybiniame registre savo vykdomos veiklos, negavo išduoto taršos leidimo ir pavojingų atliekų tvarkymo licencijos.
Nori, kad košmaras baigtųsi
Nukentėjusysis Vladimiras DELFI sakė, kad įtariamieji jo asmens duomenis galėjo gauti tada, kai jis turėjo problemų dėl alkoholio.
„Vienas įtariamasis, kurio nuotrauką man rodė, iš tų laikų, kai gerdavau labai stipriai. Kai išsiskyriau su žmona prieš 2 metus, kokį mėnesį laiko labai stipriai... – sakė jis. – Man pasakė, kad 2014 metais aš jam įgaliojimą parašiau – mašinas pirkti. Reikia durnam būti, kad imtumeisi tokios nesąmonės. Juolab kad aš jo nepažinojau.“
Tai, kad kažkas jo vardu „Regitroje“ galėjo įregistruoti beveik 170 automobilių, Vladimiras vadino teisine spraga.
„Dabar perki mašiną, sutartį paduodi, parašą padirbi – daugiau nieko nereikia“, – sakė jis.
Apie tai, kad valdo tokį kiekį automobilių, pašnekovas teigė sužinojęs 2018 metų vasarą.
„Susilaužiau koją labai stipriai. Su gipsu gulėjau namie. Ateina paštininkas ir sako, kad aš Klaipėdoje viršijau greitį. Tada pradėjo eiti paštininkas nuolat. Tai aš Kaune kažkur ne vietoje pastatęs. Tai numesta mašina Paribio gatvėje“, – pasakojo Vladimiras.
Tada policija pradėjo tyrimą.
„Kai pasakė, kiek automobilių turiu, man net negera pasidarė“, – sakė vyras.
Pašnekovas teigė, kad iš įtariamųjų nenori nieko.
„Man nieko nereikia. Kad tik tas košmaras baigtųsi, – sakė jis. – Aš oficialiai dirbti negaliu. Kaip aš dirbsiu? Tik baudas mokėsiu.“
Laukia pakeitimų Seime
DELFI atsiųstame komentare „Regitros“ komunikacijos skyriaus specialistė Emilija Bardauskienė atkreipė dėmesį, kad anksčiau Lietuvoje registruoto automobilio perleidimas kitam savininkui susideda iš dviejų etapų.
„Pirmiausia žmogus, kuris pardavė transporto priemonę, turi „Regitrai“ pranešti apie jos pardavimą, o tuomet naujasis savininkas turi ją įregistruoti savo vardu. To neįmanoma padaryti kito asmens vardu, išskyrus suteikus jam oficialų įgaliojimą. Svarbu pastebėti, kad naujajam savininkui neįregistravus automobilio per nustatytą terminą, jis yra išregistruojamas ir su juo dalyvauti viešajame eisme – negalima.
Primename, kad „Regitra“ yra sudariusi galimybę savo klientams abu šiuos veiksmus atlikti tiesiog internetu, t. y. Kelių transporto priemonių registravimo sistemoje (eKETRIS). Ši sistema yra patikima ir saugi, kadangi norint atlikti šiuos veiksmus, visais atvejais automobilio pardavėjas ir pirkėjas privalo identifikuoti save per Elektroninius valdžios vartus. Taigi, kaip ir minėta, tai reiškia, kad įregistruoti automobilį savo vardu gali tik pats žmogus, kuris jį įsigijo. Be jo žinios to padaryti niekas negali. Todėl „Regitra“ kviečia saugoti savo asmens duomenis ir jokiu būdu jų neatskleisti tretiesiems asmenims.
Straipsnyje minimas atvejis priskirtinas prie nesąžiningos sandorių praktikos, kuomet automobilio pardavėjas deklaruoja neteisingą informaciją apie pirkėją. Primename, kad Vyriausybėje buvo pritarta Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo siekiama užkardyti fiktyvius sandorius transporto priemonių srityje. Laukiant pakeitimų priėmimo Seime, „Regitroje“ vykdomi parengiamieji centralizuotos transporto priemonių savininkų apskaitos sistemos kūrimo darbai – be kitų tikslų, šia priemone būtų išspręsta ir tariamų pirkėjų problema“, – sakė ji.
