Plane numatoma, kad iki 2030 metų 45 proc. Lietuvos energetikos bus iš atsinaujinančių išteklių.
„Tai pakankamai lengvai pavyks pasiekti, nes kaip tik šiuo metu vyksta pirmieji žaliosios energetikos aukcionai“, – pirmadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė Ž. Vaičiūnas. Jis pavaduoja atostogaujantį premjerą Saulių Skvernelį.
„Matome didžiulę žaliosios energetikos vystytojų konkurenciją – daugelis nori plėtoti atsinaujinančią energetiką ir praktiškai nori tai daryti be valstybės paramos. Tai yra gera žinia“, – pridūrė ministras.
Vyriausybės parengtame plane numatoma, kad priemonėms įgyvendinti reikės apie 14 mlrd. eurų investicijų. Ž. Vaičiūnas sako, jog apie pusė šios sumos turėtų būti Europos Sąjungos (ES) lėšos.
„Pusė galėtų būti ES lėšos (...) likusi dalis turėtų būti dengiama viešojo ir privataus finansavimo lėšomis (...). Kaina, nors vizualiai atrodo pakankamai didelė, bet praktiškai yra pasiekiama ir įgyvendinama“, – mano Ž. Vaičiūnas.
Ministras tvirtino, kad didžiausi iššūkiai, susiję su klimato kaita, yra žemės ūkio ir transporto sektoriuose.
„Matome du sektorius – transporto ir žemės ūkio. Tai matosi ir finansiniuose skaičiuose, būtent transporto sektoriuje investicijų reikėtų pakankamai daug“, – teigė Ž. Vaičiūnas.
Jo teigimu, nauji mokesčiai yra tik viena priemonių, kaip transporte galima skatinti perėjimą prie atsinaujinančios energetikos.
„Tai tikrai nėra pagrindinė priemonė. Bet taip, ateityje mokesčiai yra viena iš priemonių, kuria būtų galima paskatinti perėjimą prie mažiau taršaus transporto. Bet nepamirškime ir kitų priemonių, pavyzdžiui, geležinkelių elektrifikavimo“, – pridūrė Ž. Vaičiūnas.
Kaip ir kiekviena ES narė, Lietuva turi Europos Komisijai pateikti Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą, kuriame konkrečiai nurodoma, kaip valstybė pasieks jai nustatytus klimato kaitos rodiklius.
Neįgyvendinus įsipareigojimų, Lietuvai apyvartinių taršos leidimų (ATL) išpirkimas kainuotų iki 300 mln. eurų per dešimtmetį.
Įgyvendinus visas plane numatytas priemones iki 2030 metų Lietuvos transporto sektoriuje šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos sumažėtų 8,1 proc., žemės ūkyje – 9,1 proc., pramonėje – 9,8 proc., o atliekų sektoriuje – 52,4 proc.