Visi didieji tinklai šiemet investavo bent 59 mln. eurų. Pernai šios investicijos siekė 73 mln. eurų, tačiau tuomet savo rodiklius pirmą ir vienintelį kartą paskelbė bendrovė „Lidl Lietuva“, šiemet perpus mažinusi plėtros tempą. Šiemet pirmą kartą investicijas paskelbė ir „Rimi Lietuva“, į 8 parduotuves investavusi 10 mln. eurų.
Daugiausiai naujų parduotuvių atidarė „Maxima LT“ – 8, tačiau penkių didžiųjų rinkos dalyvių plėtra vėl buvo mažesnė nei pernai – atidarytos 23 naujos parduotuvės. 2018-aisiais jų buvo 25.
Nuo 2016-ųjų prekybininkai kasmet mažina naujų parduotuvių skaičių – tais metais jų buvo 54. Vis dėlto per 2018 metus bendras jų skaičius išaugo nuo 705 iki 716.
Prekybos tinklai ir toliau labiausiai koncentravosi į parduotuvių atnaujinimą – iš viso šiemet jie atnaujino 35 parduotuves, o užpernai 20.
Pasak nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Newsec advisers LT“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovo Mindaugo Kulboko, pastaruoju metu prekybininkai labiausiai orientuojasi į tinklų optimizavimą ir elektroninių sprendimų plėtrą.
„2019 metais akivaizdžiai buvo investuojama į prekybos taškų optimizavimą. Kitąmet rinkos dalyviai dar labiau plės ir kartu optimizuos prekybos tinklus, didesnio dėmesio susilauks regionai. Būti kaip įmanoma arčiau vartotojo elektroniniais užsakymais ir pristatymais – bus šių metų iššūkis“, – BNS sakė jis.
M. Kulbokas pastebi, jog po neįvykusio sandorio su tinklu „Rimi“ šiemet sunkiausia plėstis buvo Vokietijos kompanijos „Rewe“ tinklui „Iki“ – jis neatidarė nė vienos naujos parduotuvės.
Daugiausiai tinklą plėtojo „Maxima“, mažiausiai – „Lidl“
„Maxima“ šiemet naujas parduotuves atidarė Vilniuje (5), Šiauliuose, Priekulėje ir Klaipėdoje. 248 parduotuves valdantis tinklas išlieka didžiausiu šalyje jau kelerius metus.
Bendrovės „Lidl Lietuva“, „Rimi Lietuva“ ir verslininko Dainiaus Dundulio kontroliuojama „Norfos mažmena“ šiemet atidarė po 5 naujas parduotuves – Vilniuje, taip pat Kaune, Klaipėdos rajone, Panevėžyje, Utenoje, Druskininkuose, Šilutėje, Jurbarke, Varėnoje ir Vievyje.
Vis dėlto „Iki“ daugiausia iš visų tinklų atnaujino parduotuvių (19). „Maxima“ atnaujino 9, „Norfa“ 4, o „Rimi“ 3 parduotuves.
„Maximos LT“ generalinė direktorė Kristina Meidė BNS sakė, kad tinklas, kaip ir planavo, 2019-aisiais plėtėsi nuosaikiai, o parduotuvių atnaujinimui skyrė daugiau nei 18 mln. eurų.
„Daugiau dėmesio skyrėme jau veikiančių parduotuvių atnaujinimui, modernizavimui, savitarnos kasų plėtrai, energetinio efektyvumo sprendimų diegimui bei naujos apsipirkimo patirties kūrimui“, – sakė ji.
Tinklo plėtros planų 2020 metais K. Meidė neatskleidė, nes įmonės obligacijos kotiruojamos biržoje, todėl ši informacija pirmiausia turi būti paskelbta per ją.
Tinklo „Lidl“ atstovai plėtros tradiciškai nekomentavo.
„Rimi“ spurtavo, „Iki“ ėmėsi atnaujinimo
2018 metų balandį galiausiai paaiškėjo, jog nutraukiamas pusantrų metų derintas tinklų „Rimi“ ir „Iki“ jungimosi sandoris. Po šio įvykio tinklų plėtra vyko skirtingai.
Šiemet kovą „Iki“ valdančios bendrovės „Palink“ vadovas Gerardas Rogas teigė, jog per trejus metus Lietuvoje ketinama atidaryti 20 naujų, o vien šiemet – atnaujinti apie 30 parduotuvių. Tačiau realybė buvo kuklesnė.
„Palink“ Komercijos ir rinkodaros tarnybos direktorė Nijolė Kvietkauskaitė BNS sakė, jog neįvykęs sandoris tinklui kainavo labai brangiai ir reikės laiko bei pastangų susigrąžinti pozicijas.
„Pasekmes jausime dar ilgai: parduotuvės nebuvo atnaujinamos įprastu grafiku, į prekės ženklą nebuvo investuojama tiek, kiek turėtų būti aktyvios veiklos sąlygomis, sustojo investicijos ir į naujus technologinius sprendimus bei apsipirkimo patirties gerinimą, ištuštėjo naujų projektų portfelis“, – BNS teigė ji.
Pasak N. Kvietkauskaitės, tinklas šiemet didžiausią dėmesį skyrė parduotuvių rekonstrukcijai ir atnaujinimui, o 2020 metais planuoja atidaryti 6 naujas parduotuves.
„Rimi Lietuvos“ generalinis direktorius Giedrius Bandzevičius BNS teigė, jog po neįvykusio sandorio bendrovė perplanavo plėtros strategiją.
„Komandai sutelkus jėgas, turint savininkų palaikymą, šiuo metu kryptingai įgyvendiname strategiją iki 2023 metų pabaigos padidinti parduotuvių tinklą iki 100. Šiemet prioritetą teikėme nedidelių ir vidutinio dydžio parduotuvių didžiųjų miestų priemiesčiuose atidarymui“, – sakė jis.
„Norfos mažmena“ skelbė 2019 metais planuojanti atidaryti 10 naujų parduotuvių, į kurias investuos apie 15 mln. eurų. Tokius plėtros planus bendrovė skelbia ir 2020-iesiems. Tačiau šiemet „Norfos mažmena“ atidarė 5 naujas ir atnaujino 4 parduotuves, nors į visas jas, kaip ir planavo, investavo 15 mln. eurų.
2020 metais prekybos sektorius neaugs taip sparčiai
Anot M. Kulboko, 2020-aisiais prekybininkai neturėtų tikėtis spartesnio sektoriaus augimo.
„Bendros ekonominės prognozės žada stabtelėjimą ir ne tokį drastišką atlyginimų augimą, kurį stebėjome pastaruosius ketverius metus, todėl pirkėjai bus nuosaikesni, nebeteikdami sau lūkesčių, kad gyvenimas gerės visada. Manau, mažmeninės apyvartos nekris, tačiau augimas bus apribotas ties 2-2,5 proc.“, – kalbėjo jis.
M. Kulbokas BNS prognozavo, jog šiemet tinklai labiau plėsis ir atsinaujins regionuose, kur plečiasi pramonė. Tuo metu didmiesčiuose, anot analitiko, keisis parduotuvių dydis – miestų centruose turėtų daugėti mažų parduotuvių.
Kita svarbi kryptis prekyboje 2020 metais, M. Kulboko teigimu, bus elektroninės paslaugos bei sprendimai.