Argentina šiuo metu yra įžengusi į recesiją ir jau 18 mėnesių kenčia nuo ekonominės krizės, kurią sukėlė valiutos žlugimas. Prognozuojama, kad šalies ekonomika 2019-aisiais nusmuko 3,1 proc.
„Situacija nėra tokia pati, kaip 2001-aisiais, tačiau ji yra panaši. Tuo metu šalies skurdo lygis siekė 57 proc., o šiandien – 41 proc.; tuo metu nevykdėme skolinių įsipareigojimų, o šiandien patiriame visišką „defoltą“, – interviu naujienų programai „La Cornice“ sakė A. Fernandezas.

Centro kairės prezidentas į valdžią atėjo gruodžio 10 dieną, rinkimuose nugalėjęs liberalą Mauricio Macrį. Jis yra pareiškęs norą sumokėti kreditoriams.

Tačiau penktadienį Argentinos valdžia vienašališkai iki rugpjūčio atidėjo planus padengti 9 mlrd. dolerių skolą, todėl kredito reitingų agentūros „Fitch“ ir „S&P“ šalį paskelbė esant „selektyvaus defolto“ stadijoje.

„Mes tai paveldėjome. Negalime patenkinti jokių įsipareigojimų. Tiek anksčiau, tiek ir dabar šalies nedarbo lygiai yra aukšti“, – sakė A. Fernandezas, lygindamas dabartinę situaciją su 2001-aisiais, kai šalis nesugebėjo padengti 100 mlrd. dolerių skolos.

„Anksčiau nebuvo dabar vykstančio infliacijos proceso“, – pridūrė prezidentas.

Šeštadienį šalies lyderis gavo politinę Kongreso paramą, patvirtinus pirmadienį įsigaliosiantį nepaprastosios ekonominės padėties įstatymą.

Įsigaliojus įstatymui, viduriniajai ir aukštesniajai klasėms kils mokesčiai, daugės lengvatų labiausiai nepasiturintiems sektoriams ir bus įvedamas 30 proc. valiutų pirkimo ir pardavimo mokestis.
A. Fernandezas taip pat ketina išlaikyti buvusio prezidento M. Macrio įvestą mėnesinį 200 dolerių užsienio valiutos pirkimo limitą – pranešama, kad Amerikos dolerių šalyje šiuo metu itin trūksta.

„Turime nustoti taupyti doleriais“, – sakė prezidentas, omenyje turėdamas argentiniečių įprotį kylant infliacijai sparčiau pirkti dolerius.

Argentinos metinė infliacija siekia 55 proc., o viešoji skola sudaro 90 proc. BVP.