Laidoje jis taip pat daugiau papasakojo apie klimato kaitos planą, tvariąją ekonomiką, taršos mokesčius. Jis taip pat prasitarė, kad, ko gero, palankiai vertintų visuotinio automobilių taršos mokesčio galimybę.

Prabilo apie sisteminius pokyčius

Gitanas Nausėda po derybų pareiškė, kad Lietuva nėra pasirengusi praryti tokį didelį žaliosios ekonomikos kąsnį. Be kitų priemonių, jame numatyta skirti 100 mlrd. eurų įgyvendinti tikslui pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos. Tačiau kritikės iš Rytų Europos teigė, kad tokios lėšos yra nepakankamos. Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas sakė, kad vien jo šaliai reikės nuo 30 iki 40 mlrd. eurų. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad Lietuvai reikėtų skirti 41 mlrd. eurų. Nepaisant to, jis džiaugėsi pasiektu susitarimu.

„Svarbiausia, kad klimato kaitos dokumentas yra priimtas, jis yra palankus“, – teigė G. Nausėda.

„Tame plane nieko baisaus nėra. Taip pat ir prezidento pareiškime nebuvo kažko baisaus. Kalbant apie šalies gyventojus, komunikacija turi būti teisinga. Negalima jų gąsdinti, nes tikrai niekas iš šalies gyventojų neatiminės automobilių, neuždraus skristi atostogauti. Viskas vyks palaipsniui, tikslas yra teisingas – oro ir vandens užterštumo problemos.

Papildomos investicijos būtent ir keliaus į stebėsenos mechanizmus, į vandens ar oro taršos valymo įrenginius. Labai svarbu suprasti, kad ES visada turėjo tikslus įvairiose srityse, bet ilgą laiką nebuvo sisteminio požiūrio. Šiandien situacija keičiasi – žaliasis kursas įrodo tą sisteminį pokytį. Pavyzdžiui, kalbama apie žiedinę ekonomiką“, – DELFI kalbėjo V.Sinkevičius.

Poreikis didinti energetinį nepriklausomumą

V.Sinkevičius pabrėžė, kad labai svarbu turėti aiškius strateginius žingsnius.

„Svarbiausia neiti skirtingomis kryptimis. Tikslas yra eiti viena kryptimi ir viešuosius finansus kreipti, naudoti ta linkme, kur yra sutelktas strateginis tikslas“, – taip pat pridūrė politikas.

Paklaustas, kaip šis planas atsilieps Lietuvai, V.Sinkevičius bandė užtikrinti, kad „tikrai niekas nieko neatims“.

Virginijus Sinkevičius

„Tikrai nieko neatims. Galimybės bus labai didelės. Pirmiausia kalbant apie atsinaujinančią energetiką. Lietuva yra neprikausoma valstybė, mes didžiuojamės savo laisve, bet energetinės nepriklausomybės matome kol kas tik žingsnius. Reikia didinti energetinę nepriklausomybę, investicijos į atsinaujinančią energetiką bus didelės. Tai bus mums galimybė didinti energetinį nepriklausomumą.

Šiuo atveju mes kalbame apie labai natūralų pokytį, kuris tiesiog įvyks rinkoje. Aš manau, kad tendecijos ves link to, kad vis daugiau gyventojų įsigydami automobilius rinksis elektromobilius. Tai nereiškia, kad kažkas iš jų atims dyzelinį ar benzininį automobilį. Ta pati pramonė diktuoja tempą, kad investuos tik į elektrinius ar vandenilinius variklius ir į jų gamybą. Reiškia, kad tai atsispindės ir gyventojų poreikiuose.

Lietuva neišnaudoja potencialo taršos apmokestinime. Tarša galėtų būti apmokestinama labiau.
V.Sinkevičius

Dar kartą noriu pasakyti, kad tai nėra per dieną priimamas sprendimas. Neabejoju, kad žmonių elgsena keisis, žmonės priiminės tvaresnius sprendimus. Kiekvienas žmogus turės galimybę priimti tokius sprendimus, kokius norės“, – laidoje kalbėjo pašnekovas.

Pokyčiai – pramonėje

Taip pat jis prabilo apie kitus pokyčius – pramonėje, žemės ūkyje. Anot jo, pokyčiai gali nulemti tai, kad keisis maisto kokybė.

„Mes kalbame apie sveikesnį maistą kiekvienam europiečiui. Sveikesnis maistas reiškia atsakingą ir tvarų trąšų naudojimą, kas neišvengiamai palies ir Lietuvos žemės ūkį. Ūkininkų noras išlikti konkurencingais, galbūt gauti didesnes išmokas galėtų būti susijęs su pokyčiais. Jie tikrai nori išlikti konkurencingais, todėl tikrai turės galimybę tokiais ir likti ES kontekste.

Virginijus Sinkevičius

Didžiausios investicijos bus nukreiptos į inovacijas, būtent į žaliąsias inovacijas. Antra, bus kuriama rinka – yra žali viešieji pirkimai. Tie inovatoriai, kurie siūlys žiedinės ekonomikos principus, tausos aplinkos resursus, siūlys kitokius ekonomikos modelius, jie galės tiek finansavimu, tiek horizonto programomis. Esminis dalykas – taršos mažinimas. Šiandien matome, kad yra įmonių, regionų, kur tarša yra didelė, investicijos bus reikalingos labiausiai siekiant taršos mažinimo.

Reikia suprasti svarbiausią dalyką – žaliasis kursas yra Europos augimo strategija. Akivaizdu, kad tendencijos pasaulyje yra būtent tokios, tokie sprendimai ir bus konkurencingiausi.

Šiandien dažnai kalbame, kaip mes atrodome, kaip ES atrodo lyginant su Kinija, JAV. Iš tiesų, mes turime daug labiau pažengusius įstatymus, saugančius mūsų piliečius ir aplinką. Įgyvendinimas turėtų būti geresnis, bet, jeigu pažiūrėtume į Kiniją, tai ji investuoja didžiulius pinigus į atsinaujinančią energetiką. Tai yra daroma todėl, kad šie sprendimai ateityje bus pardavinėjami pasaulyje. Mums – taip pat“, – sakė jis.

Silpniausia Lietuvos vieta

Tiesa, viena iš silpniausių Lietuvos vietų – kai kurių galimybių neišnaudojimas.

„Lietuva neišnaudoja potencialo taršos apmokestinime. Tarša galėtų būti apmokestinama labiau. Tai galėtų būti pagrindas mažinti kitus mokesčius, susijusius su darbo santykiais. Į tai reiktų pasižiūrėti, nes kitos šalys narės jau tai taiko. Žinau, kad sprendimas apmokestinti registracijos mokesčiu, susietas su tarša, buvo labai kritikuotas, bet tai teisingas žingsnis.

Manau, reikia blaiviai vertinti esamą laikotarpį – rinkimų laikotarpis. Labai daug įtampos visuomenėje, kai kurie įvykiai eskaluojami dirbtinai.
V.Sinkevičius

Tarša Lietuvoje, palyginus su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis yra apmokestinta daug žemiau nei ES vidurkis. Tikrai yra galimybių, kurios skatintų Lietuvos įsipareigojimų vykdymą, tikslų įgyvendinimą, taip pat mūsų žmonės būtų sveikesni ir kvėpuotų šviežesniu oru“, – DELFI kalbėjo jis.

Taršos mokestį įvertino teigiamai

Kalbėdamas apie automobilių taršos mokestį, V.Sinkevičius tikino, kad tai mažas žingsnis, tačiau teisingas.

„Tai yra mažas žingsnis teisinga linkme. Ši iniciatyva dar galėtų būti tobulinama, bet tai teisingas žingsnis. Pirmiausia, kaip sakiau, tai turėtų priversti žmones, kurie planuoja įsigyti automobilį, pagalvoti papildomai, ar aš neįsigysiu taršaus automobilio, kuris po metų gali būti apmokestinamas kasmetiniu taršos mokesčiu.

Prieššventinės eismo grūstys Vilniuje

Laidoje jis taip pat tikino, kad nenustebtų, jeigu ateityje turėtume visuotinį mokestį. „Kaip jau sakiau, nenustebčiau. Taršos mokesčiai yra galimybė sumažinti darbo santykių mokesčius, galimybė įnešti papildomų pajamų į valstybės biudžetą.

Taršos apmokestinimo potencialas dar tikrai nėra išnaudotas, lyginant su kitomis šalimis“, – kalbėjo jis.

Anot jo, dabartinis mokesčio modelis galėtų ateityje būti koreguojamas, tobulinamas. „Manau, reikia blaiviai vertinti esamą laikotarpį – rinkimų laikotarpis. Labai daug įtampos visuomenėje, kai kurie įvykiai eskaluojami dirbtinai, bet aš tikiu, kad tokių sprendimų priėmimas Seime gali būti tikrai labai sudėtingas, nes daugelis politikų neišvengiamai galvoja, ką jie pasakys, grįžę į savo vienmandates, kaip tai paveiks gyventojus.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (313)