Jos teigia, kad privalomas vilkikų grąžinimas didins taršą keliuose ir nedera su Europos ambicijomis stabdyti klimato kaitą, be to, toks reikalavimas ypač nepalankus periferijoje esančioms šalims.

Lietuva, Latvija, Lenkija, Rumunija, Bulgarija, Vengrija, Kipras ir Malta bendrą pareiškimą išplatino likus kelioms valandoms iki ES valstybių ambasadorių susitikimo.

Jame numatoma balsuoti dėl vadinamojo Mobilumo paketo, įpareigojančio vežėjus sudaryti tokius grafikus, kad vilkikai turėtų grįžti mažiausiai kas aštuonias savaites, BNS pranešė diplomatiniai šaltiniai.

Diplomatų teigimu, šiai šalių grupei gali pritrūkti balsų užblokuoti sprendimą. Po penktadienio popietę numatomo ambasadorių balsavimo, teisės akto svarstymas kitų metų pradžioje persikels į Europos Parlamentą.

„Reikalavimas bent kartą per aštuonias savaites grąžinti sunkiąsias transporto priemones į ES šalis, kuriose jos yra registruotos, ypatingai prieštarauja ambicingiems ES tikslams dėl klimato“, – rašoma penktadienio pareiškime, kurio kopiją gavo BNS.

„Toks įpareigojimas, jeigu būtų priimtas, lemtų vilkikų tuščios ridos Europos keliais didelį padidėjimą; tuo pačiu reikšmingai padidėtų ir transporto sektoriaus anglies dvideginio išmetimai. Šis sektorius jau dabar atsakingas už apytikriai ketvirtadalį Europos Sąjungoje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų“, – rašoma dokumente.

Aštuonios šalys teigia, kad jų pateikiami racionalūs argumentai iki šiol atmetami, o poveikio vertinimas iki šiol nepateiktas.

„Dar vienas svarbus susirūpinimą keliantis dalykas – kad privalomas transporto priemonių grąžinimas ves į nepalankią padėtį valstybes nares, kurioms dėl jų geografinės padėties iškils reikšmingų sunkumų teikti vilkikų transporto paslaugas bendrojoje rinkoje, nes jų transporto priemonės turės nuvažiuoti daug didesnius atstumus“, – teigiama pareiškime.

Lietuvos verslininkai ir Vyriausybės atstovai sako, kad griežtesnėmis taisyklėmis vežėjams Vakarų europiečiai siekia juos išstumti iš rinkos.

Vežėjų asociacija „Linava“ teigia, kad dėl Mobilumo paketo Lietuvos transporto sektorius patirs didžiulius praradimus, kurie labiausiai paveiks smulkias įmones, be darbo gali likti beveik 35 tūkst. sektoriuje dirbančių asmenų.

Vakarų europiečiai teigia, kad griežtesnės taisyklės užkirs kelią piktnaudžiauti ir pagerins darbuotojų padėtį. Tokios šalys kaip Prancūzija ir Vokietija teigia, kad Rytų europiečiai nesąžiningai konkuruoja pigia darbo jėga, ir vadina tai „socialiniu dempingu“.

Lietuvos Vyriausybės poziciją kritikuojanti europarlamentarė Aušra Maldeikienė teigia, kad Mobilumo paketo įvesti apribojimai vežėjams ilgalaikėje perspektyvoje būtų naudingi Lietuvos ekonomikai.

„Lietuvoje šis sektorius yra labai agresyvus. Jis auga visų pirma išnaudojimu ir importuodamas nekvalifikuotą darbo jėgą. Žemų technologijų sektorių vyravimas Lietuvoje griauna paskutines galimybes tapti aukštesnių technologijų valstybe su geresnėmis algomis“, – BNS sakė A. Maldeikienė.