Kodėl lietuviai važiuoja apsipirkti į Lenkiją: tikina, kad kaltas ne euras

Nors euro įvedimas buvo susijęs ir su tam tikromis išlaidomis, nauda gerokai didesnė, rodo Lietuvos banko ekonomistų skaičiavimai. Anot jų, kainos kyla ir dėl euro, bet daugiausiai dėl kitų veiksnių – euro įvedimas, kaip skaičiuoja Lietuvos bankas, prie kainų augimo prisidėjo ketvirtadaliu arba dar mažiau. Vis dėlto Žinių radijo eteryje ekonomistai sako, kad daliai gyventojų net labai nedidelis kainų augimas gali būti ypač skaudus.

„Labiausiai kainų kilimą Lietuvoje veikia ne euras savaime, o sparčiau auganti ekonomika. Su euru tiesiog sparčiau artėjame prie ES vidurkio – tiek kainų, tiek realių pajamų“, – spaudos konferencijoje sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Kaip teigia Lietuvos banko Pinigų politikos skyriaus viršininkas Sigitas Šiaudinis, kainų kilimas stebimas ir tose šalyse, kurios nėra įsivedusios euro.

„Kainos neišvengiamai yra pakilusios, bet jeigu pasižiūrėsime šalis, kurios yra ES, bet nėra įsivedusios euro, kainų dinamikos kreivė yra labai panaši. Kainas į priekį labai vedė globalūs procesai“, – Žinių radijuje kalbėjo jis.

Kaip rodo Lietuvos banko apžvalga, realus darbo užmokestis Lietuvoje per 5 metus nuo euro įvedimo padidėjo 50 proc., pensijos – 40 proc., o kainos – 10 proc. Ypač, net keliasdešimčia procentų, išaugo paslaugų kainos.

S. Šiaudinio teigimu, vienų gyventojų vartojimo krepšelius kainos pažeidė daugiau, kitų mažiau: „Galime rasti žmonių, kurie toliau vargsta, neabejotinai turime nelygybės problemą, bet kalbant apie vidurkius, miestus, ten yra akivaizdus pagerėjimas.“

Anot ekonomisto, skaičiuojant atsižvelgiama ir į kokybės gerėjimą. „Jei prekė brangsta, bet jos kokybė gerėja, tai nėra brangimas. Aš jaučiu, kad prekių kokybė gerėja. Prekybos centruose mes vartojame geresnes prekes“, – įsitikinęs jis.

Paklaustas, kodėl tuomet dalis lietuvių vis dar važiuoja apsipirkti į Lenkiją, S. Šiaudinis sako, kad taip yra daug kur – pavyzdžiui, norvegai važiuoja apsipirkti į Švediją, ji taip pat nėra įsivedusi euro. Lenkijos kainų lygį, anot ekonomisto, lemia mokesčių politika, taip pat pinigų politikos strategija, kuri nukreipta išlaikyti kainų stabilumą.

„Lenkija yra kitokia šalis. Tai didesnė ekonomika ir jie istoriškai pasirinko kitokią pinigų strategiją. Kartais apsimoka važiuoti į Lenkiją priklausomai nuo zloto dinamikos, o kartais gali ir neapsimokėti. Mes negalėjome pasirinkti tokios strategijos kaip Lenkija, nes mūsų ekonomika kitokia, – daug mažesnė, daug labiau atvirta importui ir importui ir mums valiutos kursas buvo svarbiausias inkaras. <...> Kokią mes turėjome alternatyvą? Mes galėjome likti su litu, turėti vangesnį ekonomikos augimą, vangesnį pajamų augimą ir būti atviri rizikoms, kokios mus ištiko 2008 metais. Turime spartesnį ekonomikos augimą, lydimą ir spartesnio kainų augimo, ir mes esam daug geriau apsaugoti nuo krizių“, – aiškina Lietuvos banko ekonomistas.

Poveikį vertinti per anksti

Vilniaus universiteto sociologas ir ekonomistas Romas Lazutka atkreipia dėmesį, kad kainos Lietuvoje augo ir iki euro įvedimo, todėl negalima sakyti, kad viskas pabrango tik pakeitus valiutą.

„Žmonės sako, kad įvedus eurą kiek kas kainavo litais, dabar eurais, bet latviai tada turėtų sakyti atvirkščiai, nes latas buvo brangesnis už eurą, tai ten turėjo kainos kristi. Tikrai yra kitų veiksnių, kurie lemia kainų lygį. Jis turi tendenciją augti, kai auga ekonomika. Tą mes matome visose turtingose šalyse – kainos aukštos ir tose šalyse, kur euro nėra. ES pavyzdys galėtų būti Danija, Švedija, kurios turi savo nacionalines valiutas, ir kuriose kainos yra didesnės nei šalyse, kuriose yra euras“, – sako profesorius.

Anot R. Lazutkos, kainos auga ir Lenkijoje, tačiau didžioji problema Lietuvoje yra ta, kad žmonės, kurių pajamos labai mažos, pavyzdžiui, pensininkai, net nedidelį kainų augimą pajaučia labai smarkiai.

„Kainos auga, negalima nuneigti, ir tą žmonės mato. Pensininkams yra skaudžiau todėl, kad jų pajamos mažesnės, galima suprasti. Tam žmogui, kurio pajamos labai mažos, net kelių procentų, augimas yra pajaučiamas. Didesnė problema Lietuvoje yra pajamų nelygybė“, – įsitikinęs ekonomistas.

Jo manymu, apskritai matuoti euro poveikį Lietuvai kol kas per anksti.

„Euro įsivedimo naudą matuoti galima ilgalaikėj šalies perspektyvoj, ne penkerių metų. Šalys priima sprendimus turėdamos ilgalaikę perspektyvą. Tai ilgalaikės raidos, šalies suverenumo, savarankiškos pinigų politikos klausimas, o ne kiek kilo kainos penkerių metų laikotarpiu“, – sako R. Lazutka.

Euro zonoje įžvelgia rimtų trūkumų

Tuo tarpu ekonomistas ir finansininkas Vaidas Navickas įžvelgia ir trūkumų, kurie atsirado Lietuvai įsivedus eurą.

„Manyčiau, yra ir naudos, ir paslėptų kaštų. Kai ponas Vasiliauskas kalba, kad mes sutaupėme pusę milijardo eurų palūkanų per penkerius metus, ir kad mūsų ekonomika auga sparčiau nei augtų be euro, esu linkęs tikėti, kad tai tiesa, bet mes praradome nemažai lankstumo savo pinigų politikoje, kurį turi Lenkija, todėl jei vėl kažkada ateitų krizė, mes turėsime mažiau lankstumo nei būtume turėję“, – mano jis.

V. Navicko manymu, euro zona nėra iki galo sukurta, o tai šalims narėms kelia rimtų rizikų.

„Ponas Vasiliauskas yra teisus, kad valiuta unikali, bet ji yra unikali blogąja prasme. Jeigu palygintume eurą su doleriu, tai ten yra ir biudžetas, ir skolos instrumentas. Mūsų sąjunga nėra baigta, svarbių instrumentų, kurių reikėtų, jeigu ateitų krizė, mes neturime. Susitarimo ieškoma, bet mums kol kas nesiseka.

Spalio mėnesį paskutinį kartą buvo susitikę euro zonos finansų ministrai, Macronas buvo siūlęs įsteigti euro zonos biudžetą, kuris visai kitas dalykas negu ES biudžetas, iš kurio gauname struktūrines lėšas. Susitarimo kol kas nėra, sutarta per 7 metus sukaupti 17 mlrd. eurų, kas yra niekinė suma, palyginus su euro zonos ekonomikos dydžiui ir pinigų kiekiu, kurio galėtų prireikti, jei ateitų krizė“, – aiškina V. Navickas.

Anot jo, šiandien galima net kelti klausimą, ar euro zona apskritai išliks gyvybinga.

„Jeigu pažiūrėtumėt iš Italijos pusės, tai ten krizė niekada neužsibaigė, ekonomika dar nėra didesnė negu prieš krizę. Ir būtent tokiose ekonomikose nėra jokių priemonių išbristi. Taip kyla klausimas apie euro zonos išlikimą. Jeigu euras yra nenaudingas Italijai, jie galų gale gali nuspręsti, kad jiems geriau išstoti, euro zona subyrėtų, trauktųsi į mažesnį šalių branduolį, ir mums būtų labai nenaudinga, jei mes pasiliktume, nes visų pirma būtų didelė finansinė krizė, antra, euras sustiprėtų ir mūsų eksportui būtų labai sunku konkuruoti pasaulinėse rinkose“, – sako ekonomistas.

Lietuvos ir Lenkijos situacija – nepalyginama

Europos Parlamento narys Stasys Jakeliūnas taip pat sutinka, kad euro įvedimo nauda buvo kur kas didesnė nei galimai patirti kaštai.

„Prieš krizę ir po jos žmonės yra labai smarkiai nukentėję ir ateity, jei kiltų finansinių problemų, ta nauda būtų dar akivaizdesnė“, – įsitikinęs politikas.

„Neatmetu, kad dėl euro įvedimo galėjo pabrangti paslaugos, kavos puodukas, bet esminis dalykas yra pajamų didėjimas, o jis nepalyginamai didesnis nei kainų kilimas“, – priduria politikas.

S. Jakeliūnas pritaria, kad euro sistema nėra pilnai užbaigta ir teigia, kad dėl to vyksta daug diskusijų Europos Parlamente.

„Euro sistema nėra visavertė pinigų ir ekonomikos sąjunga, bet teigiami pokyčiai įvyko. Patikėkit, jei vyktų kokios nors problemos, mums vis tiek saugiau būti šitame laive, kuris vienaip ar kitaip tikrai išliks, o būti periferijoje būtų visiškai nesaugu. <...> Lenkija turi savarankiškai veikiančią valiutos sistemą, bankų sistemą, jos ekonomikos mastas – keliolika kartų didesnis ir ten su savarankiška valiuta galima veikti, tačiau Lietuva patirtų žymiai didesnių problemų būdama už euro zonos ribų, lyginant su tuo, kai yra viduje, nes dalyvaujame ir darome kad ir simbolinę įtaką bankų sąjungos kūrimui ir kitiems procesams bei sistemoms“, – aiškina EP narys.

Anot jo, kalbant apie euro zonos kūrimą, reikėtų galvoti, kad euro zona ilgainiui sutaptų su Europos Sąjunga: „Mano požiūris yra toks, kad ES valstybės ilgainiui visus turėtų įsivesti eurą ir apie atskirą biudžetą, kuris įvestų tam tikrų skilčių tarp kitų Europos Sąjungos valstybių ir euro zonos valstybių, nebūtų prasmės kalbėti.“

Jis mano, kad prie euro zonos ilgainiui prisijungs ir Lenkija.

„Diskusijos vyksta, jeigu kiltų kažkokių globalių ar ES mastu problemų, lenkai, matyt, susivoktų, kad prisijungus jų ekonomika ir finansų sistema būtų stabilesnė“, – mano S. Jakeliūnas.

Tuo tarpu žurnalistas ir apžvalgininkas Jacekas Komaras sako, kad kol kas lenkai apie euro įsivedimą nenori net kalbėti.

„Yra keletas priežasčių, bet viena svarbiausių, kaip lenkai sako, plaukiojantis kursas padėjo Lenkijai išsigelbėti iš krizės. Vienintelė Lenkija po 2008 metų Europoje neišgyveno krizės, buvo vadinama žaliąją sala. Tai labai paveikė visuomenę, kad lenkai net nenori [apie tai] kalbėti. Dabar prasideda kalbos, kad artėja nauja krizė, tai stiprina Lenkijoje tokias nuotaikas, nes euro zonoje lenkų ekonomika gali nukentėti“, – sako J. Komaras.