Sutartį pasirašė „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška, bendrovės direktoriaus pavaduotojas Karolis Sankovskis ir „Elecnor“ geležinkelių valdybos direktorius Juanas Gardeazabalis Eguia.

M. Bartuška pažymėjo, kad projektas sukurs apie 500 mln. eurų ekonominę vertę, be to ji padės švarinti aplinką.

„Tai svarbu ne tik dėl ekonominių priežasčių, bet ir dėl ekologinių. Mes mažiname CO2 emisijas, o sumažinimo nauda viršija 700 mln. eurų“, – sutarties pasirašymo renginyje sakė M. Bartuška.

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas vėliau žurnalistams patikslino, kad tai reiškia, jog bendra sukuriama elektrifikavimo projekto vertė viršys 1 mlrd. eurų.

„Taršos sukuriama žala yra ekonomiškai paskaičiuojama. Žinome, kad Europoje išmetimų reguliavimas griežtėja, CO2 emisijos leidimų kainos didėja, tai šitas projektas transporto sektoriui tikrai leis reikšmingai sumažinti išmetimus“, – sakė M. Bartuška.

„Nauda siekia virš milijardo, pastačius projektą už 360 mln. eurų“, – pridūrė jis.

Pasak M. Bartuškos, elektrifikuotas geležinkelis Lietuvai suteiks ir konkurencinį pranašumą pervežant krovinius.

„Bendra vertė pačiam geležinkeliui bus duodama iš karto, nes tai sukuria konkurencinį pranašumą, patikimumą infrastruktūros partneriams. Jie mato, kad „Lietuvos geležinkeliai“ investuoja, daro infrastruktūrą pigesnę, geresnę, ekologiškesnę“, – teigė bendrovės vadovas.

M. Bartuškos teigimu, kitais metais vyks projekto planavimo ir projektavimo darbai, o elektrifikavimo darbai prasidės 2021-aisiais.

Sutartį su „Elecnor“ ir „Instalaciones Inabensa“ konsorciumu „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašė po to, kai niekas neapskundė konkurso rezultatų, o sutarčiai pritarė susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Elektrifikavimo konkursas sulaukė ministro kritikos dėl pernelyg ilgai – dvejus metus – užtrukusių procedūrų, per didelės kainos ir sprendimo neskaidyti projekto į tris atskiras dalis. Esą dėl to jame negalėjo dalyvauti Lietuvos bendrovės.

Nepaisant to, ministras teigė leidęs pasirašyti sutartį dėl grėsmės netekti 200 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) finansavimo.

Antroje vietoje konkurse likusi kita Ispanijos bendrovė „Cobra Instalaciones Y Servicios“ pasiūlė 40 mln. eurų mažesnę kainą – 323 mln. eurų.

Tačiau, kaip anksčiau sakė M. Bartuška, „Cobra“ pasiūlė brangesnę priežiūrą ir didesnius elektros praradimus, todėl galutinai jai būtų sumokėta 51 mln. eurų daugiau nei „Elecnor“.

„Lietuvos geležinkeliai“ projektą, kuriam 200 mln. eurų paramą skyrė Europos Komisija, planuoja baigti iki 2023 metų pabaigos.

Vyriausybinė strateginius sandorius tikrinanti komisija „Lietuvos geležinkeliams“ pasirašyti sutartį su „Elecnor“ leido gruodžio pradžioje.