Į „Vakarų ekspreso“ redakciją kreipęsi klaipėdiečiai Andrius ir Tomas (vardai pakeisti, redakcijai žinomi – aut. past.) pasakojo dirbę statybų srityje veikiančioje UAB „Foursix“, tačiau nukentėję nuo nesąžiningo elgesio. Darbdavys laikosi pozicijos, kad nesąžiningai elgiasi buvę darbuotojai, kurie, užuot bendravę su darbdaviu siekdami išspręsti problemą, kreipėsi į institucijas.

Metė darbą

Į redakciją kreipęsi vyrai pasakojo, kad vienas jų įmonėje dirbo apie 2 metus, kitas – mažiau nei metus. Abiem teko dirbti statybininkais-apdailininkais užsienyje, daugiausia Danijoje ir Švedijoje. Pašnekovai teigė, kad darbdavys buvo žadėjęs ir premijų. Vėliau darbuotojai sužinojo, kad kai kurie kolegos esą algų laukdavo ir po kelias savaites.

„Kitiems, kurie būdavo Lietuvoje, nesumokėdavo pinigų tol, kol jie neišvažiuodavo į užsienį. Išvykus jis įmesdavo į sąskaitą kažkiek pinigų, o skola vėl augo. Žmogus nežino, ką daryti – ar grįžti į Lietuvą, ar ne“, – pasakojo vyrai.

Jie teigė, kad dalis žmonių, nenorėdami veltis į ilgus ginčus, esą išėjo iš darbo nesulaukę viso uždarbio – net kelių tūkstančių eurų.

„Darbuotojai nevietiniai – iš kitų miestų, iš kaimelių surenka tokius, kurie bijo ieškoti teisybės. Esame vos ne patys kalti, kad dirbame toje įmonėje.

Mums sakė, kodėl dirbame, jeigu matome, kad nemoka savaitėmis algų. Bet būdami užsienyje vis tikėdavomės, kad sumokės.

Buvo viena 4-5 žmonių brigada užsienyje, kuri algų laukė apie 3-4 savaites. Visiems juk reikia gyventi, šeimas išlaikyti. Žadėjo – „rytoj“. Tada vėl aiškino, kad stringa mokėjimai, žadėjo sumokėti kitą savaitę. Sulaukę kitos savaitės išėjo į darbą, iki vidurdienio palaukė, kada vykdomi mokėjimai, skambino direktoriui, jis vėl pasakė: „Rytoj.“ Brigados vyrai susidėjo daiktus, paliko darbą ir sėdę į keltą išvyko namo“, – pasakojo Andrius ir Tomas.

Darbo ginčų komisija – darbuotojų pusėje

Abu šie darbuotojai gegužės mėnesį išėjo iš darbo. Išmokėti atlyginimą ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas darbdavys žadėjo artimiausiu laiku. Palaukę beveik mėnesį abu vyrai kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, Darbo ginčų komisiją.

Komisijai abu darbuotojai pateikė susirašinėjimus su darbdaviu, kuriuose akivaizdžiai matyti vis neišpildomi pažadai atsiskaityti. Darbdavys buvo kviečiamas į Darbo ginčų komisijos posėdžius, bet, darbuotojų teigimu, juose nedalyvavo.

Darbo ginčų komisija birželį nusprendė, kad vienam iš vyrų įmonė skolinga 1 310 eurų neišmokėto atlyginimo ir beveik 311 eurų kompensaciją už nepanaudotas atostogas, kitam – kiek daugiau nei 1 260 eurų neišmokėto atlyginimo, apie 467 eurų kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Abu vyrai pinigų laukia iki šiol, jie kreipėsi į antstolius.

Antstoliai yra bejėgiai, nes lietuviškos sąskaitos areštuotos, turto nėra.
Darbuotojai

„Antstoliai yra bejėgiai, nes lietuviškos sąskaitos areštuotos, turto nėra. Mums jie pasakė, kad jų sąskaitas areštavę net keli antstoliai. Įmonė algas moka iš olandiškos sąskaitos, toliau plečiasi, priiminėja darbuotojus, nors yra skolinga ir „Sodrai“. Vieniems algas moka, kitiems – ne. Tai iš kur tie pinigai, jeigu nėra turto ir sąskaitos areštuotos? Tikriausiai daug yra tokių firmų, kurios taip daro. Kai prikerpa uodegas, jie sukasi taip, kad valstybė iš jų nieko negalėtų paimti. Kai su jais susisiekė antstoliai, mums pradėjo sakyti, kad yra sunki įmonės materialinė padėtis, prašė atsiskaityti dalimis.

Sutikome gauti pinigus dalimis, bet taip jau pusę metų laukiame. Mums sako, kad neturi lėšų, bet ten dar dirba vienas kitas pažįstamas, pasakoja, kad jiems atlyginimus moka dalimis, neišmoka visos sumos, nes taip nori pririšti žmogų, kad jis nepabėgtų dirbti kitur“, – savo nuomonę dėstė abu darbuotojai.

Jie sako norintys pasidalinti savo istorija, kad darbo ieškantys žmonės būtų atsargesni ir pasidomėtų įmonėmis, į kurias eina dirbti.

Kreipėsi ir daugiau

Valstybinės darbo inspekcijos patarėja komunikacijai Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė patvirtino, kad abu vyrai kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl UAB „Foursix“ neišmokėto darbo užmokesčio ir jų prašymai buvo patenkinti.

„2019 m. Darbo ginčų komisija gavo 9 prašymus nagrinėti darbo ginčus su šia įmone. Visi prašymai susiję su darbo užmokesčiu. Dauguma prašymų patenkinti“, – komentavo J. Kažukauskaitė-Sarnickienė.

Pasak jos, Darbo ginčų komisijų (DGK) sprendimai yra privalomi šalims ir vykdytini pagal civilinio proceso taisykles. Įsigaliojus DGK sprendimui (po mėnesio, jei šalys nesikreipė į teismą), jis turi būti vykdomas. Jei nevykdomas, tuomet išieškojimas įmanomas per antstolius.

Valstybinės darbo inspekcijos atstovė priminė, kad DGK yra privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija, kuri sprendžia ir individualius, ir kolektyvinius darbo ginčus. Pavyzdžiui, ginčai gali kilti dėl neišmokėto darbo užmokesčio, dėl neturtinės žalos atlyginimo, nesuteiktų atostogų, dėl darbuotojo atleidimo iš darbo, nušalinimo nuo darbo teisėtumo nustatymo. Anksčiau tokie ginčai buvo sprendžiami teismuose. Dabar juos ir darbuotojai, ir darbdaviai gali spręsti nemokamai kreipdamiesi į darbo ginčų komisijas.

Siekia pakenkti įmonei?

Susisiekus su įmonės „Foursix“ direktoriumi Roku Jurčiu, jis komentuoti situacijos telefonu nenorėjo ir klausimus pageidavo gauti elektroniniu paštu. Vėliau „Vakarų ekspresui“ pateiktame komentare R. Jurčys dėstė, kad darbuotojo bei darbdavio santykiai yra grįsti abipusiu susitarimu, supratimu bei pagarba vienas kitam.

„Kol abi pusės tuo vadovaujasi, niekada nekyla jokie konfliktai. Jūsų minimi buvę darbuotojai mūsų įmonėje pradirbo apie metus laiko, vienas iš jų pasikvietė ir savo gerą bičiulį kartu darbuotis. Jūsų minimi darbuotojai mini atostoginius ir premijas, tai visgi gal nebuvo taip jau blogai dirbti mūsų įmonėje? Tačiau vieną dieną jūsų minimi darbuotojai paskutinę dieną nusprendė, kad šiuo metu jie nenori vykti į komandiruotę, o artėjančią vasarą nori praleisti namuose ir po vasaros grįš atgal darbuotis į įmonę, nors pagal abipusį susitarimą, kaip ir visus tuos metus, jiems buvo suplanuoti darbai, įmonė jau buvo išleidusi ženklias sumas jų komandiruotėms, taip pat patyrė prastovas, dėl to patirdama nemažus nuostolius. Viso šito buvo galima nesunkiai išvengti, jei jūsų minimi buvę darbuotojai būtų susisiekę su įmonės vadovu ir tai aptarę, kaip ir iki tol iškylančius klausimus, tačiau suprasdami, jog elgiasi kiauliškai, jie paskutinę minutę padavė įmonės atstovui prašymus atleisti iš darbo“, – aiškino įmonės direktorius.

Pasak jo, buvę darbuotojai ir toliau „visiškai nesiekė išspręsti šios situacijos geranoriškai“.

Užuot aptarę susidariusią situaciją su įmonės vadovu, jie netrukus kreipėsi į VDI, internete pradėjo rašinėti „anoniminius“ neigiamus atsiliepimus apie įmonę, skleisti nebūtas paskalas, taip siekdami pakenkti įmonei „anonimiškai“.
Rokas Jurčys

„Užuot aptarę susidariusią situaciją su įmonės vadovu, jie netrukus kreipėsi į VDI, internete pradėjo rašinėti „anoniminius“ neigiamus atsiliepimus apie įmonę, skleisti nebūtas paskalas, taip siekdami pakenkti įmonei „anonimiškai“. Yra sudarytas susitarimas, su kuriuo ir patys yra sutikę, ir kurio įmonė laikosi, su jūsų minimų buvusių darbuotojų antstole, jie patys pasirinko tokį komunikavimo būdą su buvusiu darbdaviu, užuot susiekę su įmonės vadovu ir viską išsprendę abiem pusėms priimtinai tą pačią dieną„, – dėstė „Foursix“ vadovas.

R. Jurčio nuomone, VDI Darbo ginčų komisija darbuotoją laiko silpnąja puse prieš darbdavį, dėl to „norint darbdaviui apginti savo interesus, darbdavys turi kiekvienam savo darbuotojui pastatyti po prievaizdą už nugaros“.

„Šiuo metu esant itin didelei darbuotojų paklausai yra labai daug nesąžiningų darbuotojų, kurie, pasinaudoję darbdavio patiklumu, padaro įmonėms ženklius nuostolius, kurių VDI Darbo ginčų komisija nepripažįsta, „trūkstant įrodymų“. Taip pat yra ir su jūsų minimom 9 bylom, nes žinant, kad įmonėje yra pradirbę keli šimtai žmonių, tai 9 bylos su nesąžiningais darbuotojais yra itin mažas procentas“, – komentavo įmonės direktorius.

Jis absurdu pavadino darbuotojų teiginius apie darbuotojų „prisirišimą mokant dalimis“.

„Kaip įmanoma išlaikyti specialistą jam nemokant atlygio, kuomet jis kasdien sulaukia net po kelis skambučius iš įvairių įmonių su darbo pasiūlymais nuo Prancūzijos iki Suomijos?! Tai tik dar kartą parodo jūsų minimų buvusių darbuotojų, kurie norėjo būti „anonimiški“, nesąžiningumą ir siekį pakenkti įmonei“, – teigė R. Jurčys.

Jis informavo, kad spalio mėnesį įmonėje Valstybinė mokesčių inspekcija atliko operatyvinį mokestinį patikrinimą, kurio metu buvo tikrinami visi įmonės dokumentai: nuo įmonės kasos iki sutarčių su klientais. Teigiama, kad pažeidimų nenustatyta, nei įmonė, nei įmonės vadovas jokių nuobaudų negavo.

„Apibendrinant viską tai kas visgi nesąžiningai elgiasi – buvę darbuotojai ar darbdavys?“ – klausė R. Jurčys.

Ką reikia žinoti?

Per tris šių metų ketvirčius VDI Klaipėdos teritorinis skyrius gavo 490 skundų ir pranešimų. Išnagrinėti 476 skundai, pasitvirtino ar iš dalies pasitvirtino 225 skundai. Daugiausia skundų – 325 – gauta dėl įdarbinimo ir darbo sutarčių, per 50 – dėl darbo ir poilsio laiko, 35 – dėl darbo užmokesčio.

Per tą patį laikotarpį 2018 m. gauta 469 skundai ir pranešimai. Ištirti 459, nepasitvirtino 200. Skundų pobūdis panašus.

Jeigu darbuotojas mano, kad pažeidžiamos jo teisės, jis gali su rašytiniu skundu kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją dėl konkrečios situacijos identifikavimo ir poveikio priemonių darbdavio atžvilgiu pritaikymo.

Skundą galima atsiųsti paštu, elektroniniu paštu, pasirašius elektroniniu parašu, arba atvykti į bet kurį inspekcijos teritorinį skyrių. Į Darbo inspekciją besikreipiančių asmenų konfidencialumas saugomas įstatymu, o inspektavimas dėl galimų darbo įstatymų pažeidimų vykdomas tik pagal rašytinus skundus.

Asmuo kreiptis į Darbo ginčų komisiją gali per tris mėnesius nuo sužinojimo apie pažeistas savo teises.

„Prašymus išnagrinėti darbo ginčą galima pateikti bet kuriame teritoriniame VDI skyriuje. Svarbiausia – pateikti išsamiai situaciją apibūdinantį nustatytos formos prašymą bei kitus reikalingus dokumentus, pvz., darbo sutartis, algalapius“, – informavo J. Kažukauskaitė-Sarnickienė.

Kartu su Darbo inspekcijos specialistu komisijose dirba ir darbdavių, ir darbuotojų (profesinių sąjungų) atstovai. Komisija privalo darbo ginčą išspręsti per vieną mėnesį nuo prašymo priėmimo.

Iškilus klausimams dėl darbo teisinių santykių, galima pasikonsultuoti telefonu (8 5) 213 9772, parašius žinutę VDI „Facebook“ profilyje ar atvykus į VDI. Taip pat galima kreiptis į Darbo ginčų komisiją.

„Tai sudėtingi procesai“

Dovilė SATKAUSKIENĖ, Lietuvos antstolių rūmų valdytoja

Darbdavių skolos darbuotojams yra vienos dažniausiai reikalaujamų skolų, dėl kurių į antstolius kreipiasi fiziniai asmenys. Vis dėlto tarp visų antstolių vykdomų sprendimų šios kategorijos reikalavimai sudaro tik apie 1 proc. (krizės laikotarpiu buvo gerokai daugiau).

Taip, tai sudėtingi procesai. Ir ne visada įmanoma išieškoti visą darbuotojui priklausančią sumą. Skolingos įmonės turi daug schemų: siekiant laimėti laiko, keičiami registracijos adresai, teismui teikiami ir atsiimami pareiškimai dėl restruktūrizavimo, bankroto, šūsnimis rašomi skundai. Juk niekur neparašyta, kad negalima iš karto kelių pareiškimų teismui paduoti ir vieno tuoj pat atsiimti arba keisti juridinio asmens registracijos adreso, arba skųsti visų iš eilės antstolio procesinių veiksmų.

Antstolių funkcijas stabdo daugybė kliūčių, darbuotojai laukia, o bendrovių turtas per tą laiką tirpsta. Kai nebelieka juridiniams asmenims priklausančio turto, nebelieka ir galimybės išieškoti darbo ginčų komisijų ar teismų sprendimais priteisto darbo užmokesčio. Garantinio fondo išmokos, mokamos įmonei iškėlus bankroto bylą, ribotos, jos dažnai nepadengia visų priteistų užmokesčio sumų.

Darbdavių skolos išieškomos analogiška tvarka kaip ir kitos skolos. Antstoliai taiko apribojimus įmonių lėšoms bankų sąskaitose ir kitam turtui, areštuoja kasoje esančias lėšas. Taip pat aiškinamasi, ar įmonei priklausančių lėšų neturi tretieji asmenys – jų verslo partneriai. Jeigu išieškojimui reikalingų lėšų surandama, jos proporcingai paskirstomos išieškotojams.

Kadangi prasiskolinusios įmonės teisiniai procesai gali būti tęsiami ne vienerius metus, tai ir jos skolų išieškojimas dažnai užtrunka ilgokai. Kol įmonei nepaskelbiamas bankrotas, jos skolas išieško antstoliai. Prasidėjus bankroto ar restruktūrizavimo procedūrai, skolų išieškojimą perima bankroto administratoriai.

Tai, kad skolingo darbdavio sąskaitos yra areštuotos – ne kliūtis išieškoti skolas. Juolab jei tas sąskaitas areštavo antstoliai. Problema – jei sąskaitose nėra lėšų arba jų labai mažai, o kito jos turto įmonė taip pat neturi. Tada tiesiog nebūna į ką nukreipti skolų išieškojimą. Antstoliai, kaip ir kiti valstybės patikėtas funkcijas vykdantys pareigūnai, veikia tik savo šalies teritorijoje. Todėl skolų išieškojimas iš užsienyje esančių sąskaitų antstolių iniciatyva negalimas. Tuo tenka pasirūpinti jau patiems darbuotojams.

Galbūt čia padėtų valstybės institucijų tarpininkavimas, panašiai, kaip tarpininkaujama išieškant išlaikymo skolas iš užsienyje esančių skolininkų (išlaikymo išieškojimu nepilnamečiams rūpinasi „Sodra“, o pilnamečiams asmenims – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos). Tačiau kol kas tokia valstybės pagalbos sistema nėra sukurta.