Taip pat laidoje kelionių organizatoriaus „Makalius.lt“ įkūrėjas Rimvydas Širvinskas apžvelgė, kaip šie mėnesiai atsiliepia kelionių rinkai.
160 eurų ir 500 eurų – kraštiniai išlaidų poliai
J.Cvilikienės teigimu, lietuvių išlaidų krepšelis svyruoja tarp 100-500 eurų.
„Šių metų šventinis periodas atrodo labai panašiai, kaip ir praėjusiais metais. Jis yra didžiausias per praėjusius dešimt metų, kiek mes stebime tendencijas. Tai būtų nuo 60 eurų iki maždaug 300 eurų – tiek lietuviai planuoja skirti dovanoms, ir dar nuo 100 eurų iki 150 eurų planuojama skirti maistui. Galima sakyti, kad 160 eurų ir 500 eurų – tokie kraštiniai poliai.
Žinoma, tai labai priklauso nuo pajamų, amžiaus, gyvenamosios vietos. Tai yra suma, kurią planuotų išleisti keturių asmenų šeima. Kiekvienas žmogus skirtingai, tačiau galima pasakyti, kiek maždaug planuojama skirti vienai dovanai. Lietuviai planuoja skirti maždaug nuo 10 eurų iki 30 eurų. Bet čia mes kalbame apie Kalėdas, o apie Naujuosius metus dar neklausėme“, – tikino pašnekovė.
Išleidžiame, o paskui – išmetame
Taip pat ji pabrėžė, kad žmonės vis dar daro daugybę klaidų. Pagrindinės klaidos susijusios su prastu laiko planavimu bei neapgalvojimu, kam jie nori skirti dovanas.
„Pagrindinis dalykas, kurį mes pastebime ir matome, kad viskas yra daroma paskutinę minutę. „Juoduoju penktadieniu“ ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje prasideda karštligė. Viskas perkama chaotiškai. Tai primena ėjimą į darbą vos tik atsibudus ir žinant, kad jau vėluoji. Jeigu mes išdalintume tas dovanas, arba pagalvotume, ar tikrai tam žmogui reikia dovanų, gal tiesiog labiau verta išvykti į kokią nors kelionę. Taigi išleidžiama daug lėšų, bet taip pat labai daug išleidžiama pinigų maistui, kuris paskui netgi išmetamas. Kiek mačiau „Maisto banko“ ataskaitas, vis dar labai daug maisto po švenčių yra tiesiog išmetama. Tai irgi yra klaida, nes mes į maistą investuojame labai daug savo lėšų, o paskui jos tiesiog yra išmetamos.
70 proc. lietuvių dovanų ieško prekybos centruose. Tik vienas iš jų sako, kad turi sąrašą, kiti tiesiog eina ten ir ieško idėjų. Visi žinome, kad tuomet išleidžiama nemažai, nes girdisi maloni muzika, galima paragauti, pamatyti, o paskui galvojama, ką su tomis dovanomis daryti. Amerikoje sausio 3 diena yra nacionalinė dovanų grąžinimo diena. Bent jau yra galimybė grąžinti, pas mus, deja, grąžinti jau negalime, nes mes neturime nei teisiškai, nei kultūriškai tokios galimybės. Tuomet mes galime tik įteikti tą dovaną kitam žmogui, arba slepiame dovanas, sausio mėnesį ieškodami, iš kur gauti pinigų“, – sakė finansų specialistė.
Ji pabrėžia, kad labai svarbu planuoti išlaidas ir pasiruošti, kad gerasis laikotarpis, kai turima papildomų lėšų, gali baigtis, todėl reikia kaupti rezervą.
„Žinoma, kad džiaugsmas turi būti ir jo visada reikia, bet klausimas, ar tikrai tas džiaugsmas yra pripirkti dovanėlių, kurių paskui niekam nereikia. Galbūt verta atsiminti tokią lietuvišką patarlę, kad roges reikia ruošti vasarą. Jeigu, pavyzdžiui, dabar žmogui yra geras laikas ir jis turi papildomų lėšų, galbūt verta jas atidėti ir neišleisti visko. Gal tas laikas bus geras ilgai, bet gal vėl truputį ir pablogės“, – kalbėjo ji.
Lietuviai renkasi prabangesnius kelionių variantus
Tuo tarpu turizmo sektoriuje situacija taip pat gana įdomi – žmonės planuoja keliones, dažniausiai renkamasi brangesnius kelionių variantus.
„Turizme gruodžio mėnesis yra toks dvipusis. Visų pirma, nedažnas žmogus mąsto apie kitų metų atostogas, turbūt visi perka dovanas, tačiau, kita vertus, kiekvienais metais daugėja žmonių, šeimų, kurios nusprendžia vietoje to, kad per Kalėdas mainytųsi dovanomis, jie už tai įsigyja kelionę ir kartu kažkur keliauja. Tiesa, nebūtinai šventiniu laikotarpiu.
Peržiūrėjau penkerių metų statistiką. Kuo toliau, tuo labiau lietuviai nori prabangesnių kelionių variantų. Jie vyksta į Turkiją, kur dažniausiai ir planuojasi atostogas kitiems metams. Labai įdomus faktas, kad kitais metais šventinio periodo kelionės yra išperkamos anksčiau. Šiais metais vasarą kai kuriomis kryptimis jau nebebuvo vietų – to nebuvo pasitaikę niekada“, – tikino jis.
„Aš tik norėčiau papildyti, kad mes dažnai klausiame, kokios yra geidžiamiausios žmonių dovanos kiekvienais metais. Kelionės – geidžiamiausių dovanų trejetuke“, – taip pat pridūrė J.Cvilikienė.
Anot R.Širvinsko, kelionių populiarumą nulemia pasiūla ir patiriami įspūdžiai. O populiariausia kryptis nesikeičia – žmonės vis dar vyksta į Turkiją.
„Prie kelionių prisideda ir įspūdžiai, visokios pramogos. Tiesa, nemažai žmonių nežino savo kelionės datų, kartais jie nori padaryti staigmeną. Tuomet įsigyja iš kelionių organizatoriaus dovanų kuponą, už kurį vėliau, kartu susėdę prie stalo, nusprendžia, kur norėtų keliauti.
Mano užrašai rodo, kad per pastaruosius penkerius metus kelionių kainos truputį pakilo. Daugiausia – viena kryptimi, į Turkiją. 2014 metais poilsinės kelionės (savaitės trukmės) vidurkis buvo 379 eurai. Šiemet 2019 metais jau išleido vidutiniškai 575 eurus. Tačiau tikrai galima atkreipti dėmesį, kad žmonės renkasi geresnius kelionių variantus, galbūt su pilnu maitinimu ir panašiai. Taip pat žmonės dažniausiai nori iš karto žinoti visą kelionės kainą. Kas mane labai nustebino, bet radau tam priežastį – kai daugelis sakydavo, kad po euro įvedimo kelionės gali pabrangti, tai galiu pasakyti, kad 2015-2016 metais kelionės buvo atpigusios. Tai lėmė įvairios politinės situacijos skirtingose šalyse. Turkijoje vyko išpuoliai, turistų buvo mažiau, todėl ir kainos buvo sumažėjusios“, – tikino jis.
Kainų pokyčiai šventiniu laikotarpiu
Tiesa, daugelis lietuvių gana palankiai žiūri ir į poilsį pajūryje, viešbučiuose, o tie žmonės, kurie mano, kad kainos šventiniu laikotarpiu išauga tik Lietuvoje – neteisūs.
„Taip pat vis populiarėja poilsis Lietuvoje. Žmonės visai noriai pasirenka Lietuvoje esančius viešbučius, kur yra SPA centrai. Anksčiau tai būdavo daroma paskutinę minutę, tačiau dabar žmonės labiau planuoja.
Laikotarpyje tarp gruodžio 15 dienos iki sausio 15 dienos visos kelionės yra labai stipriai pabrangusios. Kai kuriomis kryptimis kainos išaugo net dvigubai. Visa Europa nori Naujuosius metus švęsti populiariuose miestuose – Londone, Paryžiuje, Barselonoje. Viešbučiai taip pat atitinkamai stipriai iškelia kainas.
Ne visi gali skirti kelias dienas išvykimui į užsienį, todėl renkasi alternatyvą – poilsį Lietuvoje, o Naujųjų metų šventimas Lietuvoje, ypač pajūryje, yra nepaprastai populiarus. Prieš porą savaičių teko bendrauti su Palangos atstovais, jie sakė, kad virš 90 proc. visų nakvynės vietų jau yra rezervuota. Įsivaizduokite ir pabūkite verslininko kėdėje – ar jūs nekeltumėte kainos“, – DELFI laidoje kalbėjo A.Širvinskas.
