Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas, kalbintas DELFI, sakė, kad toks sprendimas buvo priimtas pasitarimų metu.
„Darbo grupių metu, klausymų metu, šnekant su ministerijomis, su Lietuvos banku, iškilo toks nuogąstavimas, kad tai labiau būtų orientuojama į ekonomikos lėtėjimo situaciją, kai lėtėja ekonomika, trūksta pajamų ir tam tikslui yra skirtas papildomas mokestis“, – aiškino V. Ąžuolas, kuris pats ir registravo bankų pelno mokesčio įstatymo projektą.
Seimo narys DELFI kalbėjo, kad kol kas tai – laikinas mokestis, o anksčiau Lietuvoje taip pat yra buvę mokesčių, kurie buvo laikini.
Kaip aiškino, ne mažiau svarbu ir tai, kaip bankų pelno mokestį įvertins Europos Centrinis Bankas (ECB).
„Jis 3 metams įvedamas tarsi apsisaugant“, – pabrėžė Seimo narys ir sakė, kad, tarkime, pavasarį gavus tam tikrus atsakymus iš ECB, kitų institucijų, mokestis gali būti pakeistas į galiosiantį nuolat.
„Kol kas jis traktuojamas kaip laikinas mokestis, kuris bus taikomas trejus metus“, – sakė parlamentaras.
Tiesa, terminas mokestį taikyti iki 2022-ųjų, pasak V. Ąžuolo, atėjo kartu su kitais įstatymo tobulinimo siūlymais.
„Kai buvo pirminis finansų rinkų įstatymas, taip pat vienas argumentų buvo, kad įstatymą reiktų taikyti 3 metams, kaip laikiną, o po to gavus atsakymus, suderinimus, galėtume užtvirtinti, kad jis arba sustotų galioti arba tęstusi toliau“, – sakė jis.
DELFI primena, kad antradienį Seimas nubalsavo, jog bankams pelno mokestis didėtų nuo 15 proc. iki 20 proc. Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius pranešė, kad bus kreipiamasi į prezidentą ir prašoma įstatymą vetuoti, kadangi yra nesilaikoma Konstitucijos, išskiriamas vienas verslo segmentas ir apmokestinamas ženkliau.
