„Gyvename teisinėje valstybėje, negalime leisti įsigalėti teisiniam nihilizmui. Todėl Lietuvos bankų asociacija, laikydamasi vertybinės pozicijos, kreipsis į prezidentą prašydama vetuoti antikonstitucinį, selektyviai vieną sektorių apmokestinantį įstatymą. Abejonės dėl įstatymo atitikties Konstitucijai privalo būti išsklaidytos“, – išplatintame komentare žiniasklaidai teigia M. Zalatorius.

Jo teigimu, jokios būtinybės staigiai didinti mokesčius valstybėje nėra.

„Kartu su biudžetu mokestinė aplinka gali būti keičiama tik išimties atvejais, esant gyvybiškai svarbiems poreikiams. Tačiau valdantieji išimtis pavertė taisykle“, – tikina M. Zalatorius.

Seimas antradienį nusprendė padidinti pelno mokesčio tarifą bankams nuo 15 iki 20 proc.

„Už“ balsavo 90, „prieš“ – 15, susilaikė 21 parlamentaras.

Tiesa, Seimo Teisės departamentas išvadoje mokesčiui turi kritiškų pastabų.

„(...) Pastebėtina, kad projektu siūloma apmokestinti bankus, tarp jų užsienio komercinių bankų filialus, kredito unijas, centrines kredito unijas, tačiau kitos kreditus teikiančios įstaigos, greitųjų kreditų bendrovės, mokėjimo įstaigos, nors ir vykdančios tą pačią veiklą, nebus apmokestinamos, nes neturi banko licencijos“, – rašoma Seimo Teisės departamento išvadoje.

Pasak Seimo teisininkų, nėra nustatyti jokie objektyvūs kriterijai, dėl kurių pasirinkti apmokestinimui projektu siūlomi mokesčio mokėtojai.

Šiuo metu Lietuvoje pelno mokesčio tarifas siekia 15 proc., Latvijoje ir Estijoje – 20 proc.

Iniciatyva keisti pelno mokestį kredito įstaigoms atsirado kaip alternatyva Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos siūlymui apmokestinti finansų rinkos dalyvių turtą, jei šio mokesčio mokėtojo turto vertė viršija įstatymo projekte nustatytą dydį (300 milijonų eurų).