Laukė karti staigmena

DELFI redakcijai Aistė (moters vardas pakeistas jos prašymu) pasakojo prieš kurį laiką sukėlusi nedidelį eismo įvykį. Moteris sakė aikštelėje neapsižiūrėjusi ir netyčia kliudžiusi šalia stovėjusį automobilį.

Nors, kaip teigė, apgadinimai nedideli, netrukus, kaip ir priklauso, buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, o ji pati pripažinusi savo kaltę.

„Juk visiems pasitaiko“, – kalbėjo ji, tačiau, kaip patikino, siurprizai tuo nesibaigė.

Kaip paaiškėjo vėliau, moters laukė dar viena staigmena, apie ją po kiek laiko sužinojo iš civilinės atsakomybės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“, kurioje buvo apsidraudusi savo mašiną, atstovo.

„Mano automobilis yra įsigytas su „Swedbank“ lizingu, o tas, kurį kliudžiau, – taip pat, jie yra to paties savininko, minėto lizingo, tad jiems civilinis draudimas negalioja“, – pati nustebusi pasakojo Aistė ir tikino, kad jai tai buvo labai netikėta, mat civilinis automobilio draudimas yra privalomas, tačiau, kaip akivaizdu iš situacijos, galioja ne visais atvejais.

Moteris aiškino, kad abiejų automobilių savininkams buvo nurodyta kreiptis į „Kasko“ draudimą ir sumokėti franšizę, kitaip tariant, tą nuostolių dalį, kurią kiekvieno draudžiamo įvykio atveju atlygina pats klientas, jei ji neviršija pasirinktos franšizės sumos.

„Visa situacija man skamba mistiškai, nes tikriausiai pusė Vilniaus važinėja mašinomis, įsigytomis lizingu.

Tai dėl ko aš draudžiuosi civiliniu draudimu, jei jis, padarius eismo įvykį ir kliudžius šiuo atveju to paties lizingo mašiną, negalios?“ – svarstė ji ir tikino, kad tai yra didžiulė visos sistemos spraga.

Vairuotoja ironizavo, kad remiantis šiuo įvykiu galima daryti išvadą, jog per kuo populiaresnę lizingo bendrovę žmogus perka automobilį, tuo daugiau šansų, kad kito žmogaus civilinės atsakomybės draudimas nukentėjusiajam neapmokės avarijos išlaidų ir nepadengs žalos.

„Tavo automobilį kažkas kliudys, o tu turėsi mokėti franšizę, nors esi visiškai nekaltas“, – stebėjosi ji ir svarstė, kad, nors jos franšizė nėra didelė, tačiau tokias geras papildomo draudimo sutarties sąlygas turi tikrai ne visi vairuotojai.

„Lietuvos draudimas“: situaciją vertiname individualiai

„Lietuvos draudimo“ Žalų departamento Teisinio atstovavimo grupės vadovas Edgaras Tomas Paberalis, paprašytas paaiškinti situaciją, teigė, kad dėl įstatymo apibrėžimo tokie eismo įvykiai, kai automobilio savininkas yra tas pats lizingas, gali būti vertinami dvejopai.

„Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (TPVCAPDĮ) numatyta, kad draudimo išmoka nemokama, kai kaltininko ir nukentėjusiojo asmens turtas priklauso tam pačiam subjektui (3 straipsnio 3 dalis).

Pavyzdžiui, tokiais atvejais, kai įvyksta eismo įvykis, kuriame dalyvauja dvi tos pačios įmonės transporto priemonės, ir vienas įmonės automobilis padaro žalą kitam tos pačios
įmonės automobiliui – įvykis nėra laikomas draudžiamuoju ir draudimo išmoka pagal minėtą įstatymą nėra mokama. Tokie atvejai, kai automobiliai yra įsigyti lizingu ir priklauso tai pačiai lizingo bendrovei, įstatyme nėra išskirti.

Viena vertus, jiems turėtų būti taikoma nustatyta bendra taisyklė, nes, kol nėra išsipirktas turtas, jis nuosavybės teise priklauso lizingo davėjui (lizingo bendrovei), kita vertus, lizingo bendrovėms galėtų būti taikoma išimtis, atsižvelgus į jų statusą ir šalis siejančius lizingo sutarties santykius“, – aiškino specialistas.

Kalbant bendrai, anot jo, rinkoje dėl TPVCAPDĮ 3 str. 3 dalies taikymo tokiais atvejais, kai eismo įvykyje dalyvauja dvi toje pačioje lizingo bendrovėje įsigytos transporto priemonės, vyrauja skirtingi vertinimai, o aiškumo nesuteikia ir teisinė sistema.

„Reikia pripažinti, kad įstatymų leidėjas šio klausimo detaliai nereglamentuoja, o teismų praktikoje nėra suformuotų aiškių precedentų dėl šios normos taikymo tokiais atvejais, ir tai sudaro prielaidų ne vienodai taikyti taisykles“, – sakė E. T. Paberalis.

Visgi, jo teigimu, bendrovė „Lietuvos draudimas“ tokias situacijas kaskart vertina individualiai.

„Paprastai lizingo bendrovėms taikome išimtį ir įvykius pripažįstame draudžiamaisiais“, – sakė specialistas.

Tiesa, po to, kai DELFI į „Lietuvos draudimą“ kreipėsi komentaro dėl situacijos, skaitytoja Aistė informavo iš draudimo bendrovės sulaukusi skambučio.

Moteriai, kaip pasakojo, buvo pasakyta, kad draudimo bendrovės sprendimas dėl žalos nekompensavimo yra pakeistas ir civilinė atsakomybė šiuo atveju visgi bus taikoma.

Draudikų biuro vadovas: tikiuosi, kad tai nesusipratimas

DELFI prašydamas komentaro kreipėsi ir į LR Transporto priemonių draudikų biurą, o jo vadovas Algimantas Križinauskas sakė, kad iki šiol tokio atvejo girdėti jam dar nebuvo tekę.

Algimantas Križinauskas
Foto: ELTA (V.Kopūsto nuotr.)


„Mes dar nesame susidūrę nė su vienu atveju ar skundu, kad draudimo bendrovė atsisakytų sumokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam motyvuodama tuo, jog eismo įvykio dalyvių transporto priemonės buvo įsigytos lizingu toje pačioje bendrovėje. Nepavyko rasti ir teisminių bylų tokiu pagrindu.

Taip, formaliai žiūrint, lizingo bendrovė yra tų transporto priemonių savininkė, tačiau šiuo atveju savininko ir draudėjo santykis yra labai specifinis.

Iš esmės lizingo bendrovė teikia ne turto, bet finansavimo paslaugą. Net privalomojo draudimo įstatyme yra padaryta išlyga, kad „jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį (toliau – lizingo sutartis), už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo.“

Tai reiškia, kad, nors visais kitais atvejais už privalomojo draudimo sutarties sudarymą teisiškai yra atsakingas transporto priemonės savininkas, lizingo atveju tokią pareigą įstatymas numato ne formaliam transporto priemonės savininkui – lizingo bendrovei, bet lizingo naudotojui“, – sakė jis ir tikino, kad draudimo įmokas juk taip pat moka ne lizingo bendrovė, o lizingu įsigyto turto valdytojas.

Kitoks įstatymo traktavimas, kaip pabrėžė, sukeltų daug abejonių dėl paties privalomojo draudimo paskirties ir prasmės bei akivaizdžiai prieštarautų pagrindiniam privalomojo draudimo tikslui – maksimaliai apsaugoti eismo įvykiuose nukentėjusiųjų asmenų interesus.

„Tikiuosi, kad jūsų aprašyta situacija – tik techninis nesusipratimas“, – apgailestavo A. Križinauskas.