Prieš pusantrų metų apie pasitraukimą iš Lietuvos pranešė „Danske Bank“. Su nuostaba ir daugeliui siurprizu iš mūsų šalies išėjo ir skambiai į Lietuvą atkeliavęs „Barclays“ paslaugų centras.
Verslo aplinka šalyje nukraujuoja ne tik paslaugų, bet ir gamybos sektoriuje. Prieš trejus metus savo gamyklą Alytuje uždarė „Coca–Cola“, kur vietoj lietuviškos aplinkos pasirinkta kaimyninė Lenkija. Su Lietuva atsisveikino ir bulvių traškučius gaminanti „Intersnack Group“ bei užsienio investuotojų įsigytas, buvęs „Sustlavičius–Felix“.
Ne visi gamybininkai gali išsikelti
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Arūnas Laurinaitis pastebi, kad veiksnių, kodėl šalyje veikiantis verslas nusprendžia pasitraukti iš Lietuvos, yra pakankamai daug.
„Verslas visada pasveria galimas rizikas ir tada priima sprendimus persikelti. Atskiros užsienio šalys pasirenkamos dėl geresnio požiūrio į verslą ir mažesnės biurokratinės verslo administravimo naštos. Paprastai tose šalyse yra paprastesnis ir efektyvesnis verslo valdymas, reikalaujantis mažesnių žmogiškųjų ir finansinių resursų. Mokesčių prognozavimas, jų laikymosi nuoseklumas bei jų stabilumas yra pagrindinis faktorius sprendžiant, ar iškelti verslą į užsienį“, – vardijo ji.
Iš kitos pusės, A. Laurinaitis pastebi, kad ir kokioms sąlygoms esant šalyje ne visas verslas gali persikelti į užsienį.
„Kad jis galėtų išsikelti, verslas turi būti pakankamai globalus ir didelis arba turi turėti tiekimo ar pardavimo grandinę kažkurioje užsienio valstybėje, į kurią galėtų persikelti. Lietuva turi labai gerą išvystytą infrastruktūrą, reikalingą verslui vystyti ir palaikyti, taip pat aukštos kompetencijos darbuotojus“, – pastebi jis.
Vis dėlto pašnekovas prideda, kad norint sumažinti verslo „emigraciją“ visų pirma reikalingas politikų požiūrio pasikeitimas.
„Kol verslas bus podukros vietoje, tol nebus pagarbos verslui, kuris kuria gerbūvį. Politikai įsivaizduoja, kad žino, kaip teisingai verslo sukurtą gėrį perskirstyti“, – kalba Pramonininkų konfederacijos atstovas. Iš kitos pusės, jis pastebi, kad pokyčiai Prezidentūroje verslą nuteikia optimistiškai.
A. Laurinaitis pabrėžia, kad Lietuvos verslui reikalingas mokestinės sistemos stabilumas tam, jog verslas galėtų jaustis saugus. O kartu reikėtų gerinti finansavimo prieinamumą ir spręsti darbuotojų trūkumo problemą, ypač regionuose.
Koją kiša ir prastas Lietuvos žinomumas
Kaip jau minėta anksčiau, pasitraukti iš Lietuvos renkasi ir kai kurios daug plojimų su atėjimu į Lietuvą sulaukusios užsienio kapitalo įmonės paslaugų sektoriuje. Užsienio įmonių pritraukimu ir verslo aplinkos gerinimu rūpinasi „Investuok Lietuvoje“.
Su kuo Lietuvai tenka konkuruoti dėl įmonių ir kodėl visgi kitoms Europos šalims vis pavyksta nukonkuruoti mūsų šalį?
„Investuok Lietuvoje“ Paslaugų centrų sektoriaus ekspertas Laisvis Makulis teigė, kad Lietuva konkuruoja su skirtingais regionais, priklausomai nuo projekto tipo. Pavyzdžiui, dėl IT užsienio investicijų dažnai Lietuvai tenka konkuruoti su Dublinu Barselona, Lisabona ar Krokuva.
„Dėl didesnių jungtinių paslaugų centrų projektų, kurie yra daugiafunkciniai, konkuruojame su Budapeštu, Praha, Varšuva ir pan. Dėl finansinių technologijų (fintech) projektų kovojame su Airija, Liuksemburgu ir kitais Europos finansų centrais“, – vardija jis.
Pasak pašnekovo, kovoje dėl naujų darbo vietų ir investicijų Lietuvai dažnai pakiša koją mažas šalies žinomumas. Tai užkerta šaliai kelią Lietuvai atsidurti jau pirminiuose vietą besirenkančių įmonių sąrašuose.
„Kita problema – verslui pritaikytos infrastruktūros trūkumas. Lietuvoje praktiškai nėra didelių, patogių, modernių konferencijų centrų, kuriuose būtų galima organizuoti pasaulinio lygio verslo renginius, taip didinant šalies žinomumą“, – toliau tęsia L. Makulis.
Verslo aplinkos patrauklumui koją kiša ir ribotas susisiekimas oru ir nepakankamas tiesioginių skrydžių pasirinkimas. Pavyzdžiui, Lietuva neturi tiesioginio skrydžio su JAV, o susisiekimas su Europos sostinėmis yra nepatogiu laiku ir dažnai tik su pigiomis oro linijomis.
„Taip pat dabartinės migracijos procedūros trukdo pritraukti aukštos kvalifikacijos darbo jėgą iš trečiųjų šalių. Lietuvai, kaip mažai valstybei, tai yra itin svarbu, norint patenkinti augančius darbdavių poreikius, – kalba jis. – Taip pat praktiškai neegzistuoja pagalbos mechanizmai, kurie padėtų pritraukti ir integruoti specialistus iš kitų ES šalių“.
Nors taisytinų sričių kol kas yra nemažai, visgi šalis gali ir pasigirti gerai išsilavinusia ir technologijos prasme išprususia darbo jėga, kuri taip pat turi pakankamai geras užsienio kalbų žinias. Be to, į Lietuvą verslą gali pritraukti ar padėti jį išlaikyti vakarietiška ar skandinaviška darbo kultūra. Prie verslo aplinkos gerinimo prisideda ir viešasis sektorius, remdamas inovatyvių specialybių specialistų ruošimą, o kartu ir universitetai, atvirai bendradarbiaudami su verslu.
Pasitraukia išlikdami politiškai korektiški
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Ieva Valeškaitė komentuoja, kad iš Lietuvos išėjęs lietuviškas verslas ar užsienio investuotojai dažnai pasitraukia savo sprendimą įvynioję į politiškai korektiškas frazes.
„Nurodomos tokios priežastys, kaip didėjantys darbo užmokesčio kaštai ar rinkos dydis. Bet dažnai tos pačios įmonės keliasi į šalis, kuriose darbo užmokestis net didesnis nei Lietuvoje, o rinkos dydis labai panašus“, – pastebi ji.
I. Valeškaitė tiki, kad toks verslo pasiteisinimas patogus politikams ar valstybinėms verslo paramos agentūroms: esą nelabai čia ką galima ir padaryti.
„Bet egzistuoja daugybė veiksnių, kurie priklauso nuo politinių sprendimų – tai šalies mokestinės aplinkos stabilumas, mokesčių dydis, biurokratinių reikalavimų paprastumas ir galiausiai – požiūris į verslą ir jame dirbančius žmones“, – atvirai kalbėjo pašnekovė. Kartu ji pabrėžia, kad tai rodo ir verslininkų apklausos.
Pavyzdžiui, „PwC“ apklausos duomenimis, Baltijos šalių verslo plėtrai didžiausią įtaką daro per daug didelis valstybinis verslo aplinkos reguliavimas. Tai nurodo 17 proc. respondentų. Kaip neigiamą faktorių verslo plėtrai nepalankią mokestinę aplinką nurodo kas penktas verslininkas, o nepakankamas ekonomikos augimas – 17 proc.
Galvoti apie veiklą iš kitų šalių verslininkus verčia galvoti ir darbo jėgos demografiniai pokyčiai. Tai nerimą kelia net pusei verslininkų, o neužtikrinta geopolitine situacija piktinasi 37 proc. respondentų.
„Už kiekvieno iš šių atsakymų slypi gana liūdna statistika. Vertinant mokestinę aplinką, ne paslaptis, kad Lietuvoje išsiskiriame itin didele mokesčių našta darbui, kuri viršija EBPO šalis nares“, – argumentuoja I. Valeškaitė.
Įspėja: Lietuva gali virsti verslumo dykyne
Ekspertė pastebi, kad valdžios pažadai mažinti mokesčių naštą ir didinti konkurencingumą ilgai nesitęsė. Pasak jos, valdžia vėl pasuko atgal.
„Seime sprendžiama ne tik dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimo stabdymo, bet ir dėl faktinio Sodros lubų panaikinimo įvedant 32 proc. dydžio gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą. Tad nei mažiausių pajamų gavėjams, nei aukštos pridėtinės vertės kūrėjams naujienos nekokios“, – akcentuoja Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovė.
Specialistė kartu pastebi, kad nors dažnai giriamasi, kad neva Lietuva turi gerą pelno apmokestinimo sistemą, kaimynai latviai ir estai mus lenkia šioje srityje: jie neapmokestina atgal į verslą investuojamo (reinvestuojamo) pelno.
Kritikos iš pašnekovės lūpų krenta ir naujai siūlomiems bankų viršpelnio ir aktyvų mokesčiams bei naujas į stambias prekybos įmones nutaikytas mokestis.
„Nekaip jie atrodo ne tik dėl to, kad kyla rimtų abejonių dėl jų suderinamumo su Lietuvos ar ES teise, bet ir dėl to, kokią žinutę jie siunčia: Lietuva yra šalis, kurioje pelno uždirbimas yra baudžiamas papildomais mokesčiais“, – svarsto ji.
Čia vėl galima pabrėžti, kiek verslui yra svarbu politinių sprendimų prognuozotumas ir mokesčių sistemos stabilumas. Lietuvos laisvosios rinkos institutas yra skaičiavęs, kad per paskutinius penkerius metus pagrindiniai mokesčių įstatymai Lietuvoje buvo vidutiniškai keičiami kas dvi savaites, o mokesčių įstatymų apimtis per dešimtmetį padidėjo daugiau nei ketvirtadaliu.
Kol Lietuvai nepavyksta išspręsti esamų problemų, vis labiau į nugarą alsuoja demografiniai iššūkiai – senėjanti visuomenė, darbo jėgos trūkumo problema.
I. Valeškaitė tiki, kad iššūkių verslui ateityje bus tik daugiau: „Prie to prisidės ir užstrigusios švietimo sistemos bei darbo santykių reformos. Mėnesius trunkančios leidimų tvarkymo procedūros, darbo jėgos atvykimą į Lietuvą apsunkinantys reikalingų profesijų sąrašai ir panašūs biurokratiniai formalumai neleis verslui didinti apsukų“.
Turi ir kuo pasidžiaugti
Nors norint išlaikyti verslą Lietuvoje ir pritraukti daugiau užsienio investicijų į šalį reikia pasidarbuoti ne mažame skaičiuje sričių, visgi šalis turi ir kuo pasidžiaugti. Kaip pastebi „Verslios Lietuvos“ Verslumo departamento vadovė Inga Juozapavičienė, įvairūs verslo sąlygas vertinantys pasauliniai reitingai rodo, kad Lietuvoje daugėja verslo aplinkai palankių veiksnių.
„O Lietuvos verslumo tendencijos rodo – šalyje kuriasi vis daugiau įmonių, kurios sėkmingai auga ir plečia savo veiklą“, – teigia ji. Čia galima prisiminti ir Pasaulinio banko tyrimą „Doing Business 2020“, kuriame Lietuva per metus iš 21 vietos įkopė į 11 iš 190 vertintų šalių. Ne prastai Lietuva atrodo ir IMD Konkurencingumo reitinge, kur šaliai tenka 29 pozicija iš 63.
„Reikia pripažinti, kad pasiekta teigiamo pokyčio viešojo sektoriaus efektyvumo vertinime bei verslo efektyvumo srityje“, – įvardija I. Juozapavičienė.
Kartu pašnekovė sutinka, kad iššūkių išlieka nemažai ir sustoti vietoje negalima. Ekonomikos našumas, investicijų didinimas, mokslinių turimų ir taikomosios veiklos skatinimas jungiant mokslo ir inovacijų potencialą, tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas į vidutinių ir aukštųjų technologijų vystymą, eksporto ir verslo konkurencingumo augimo išlaikymas, ypač smulkių ir vidutinių įmonių, bei viešojo sektoriaus efektyvumo užtikrinimas – tai pagrindinės sritys, kurioje Lietuva turi dirbti, kad išliktų konkurencinga kitų šalių atžvilgiu.
„Šalys tarpusavyje vis labiau konkuruoja dėl talentų ir tai matuoja IMD Talentų reitingas, kuriame Lietuva pakilo aukštyn net 8 pozicijomis. Šiuo metu pagal tinkamos aplinkos kvalifikuotai darbo jėgai sukūrimą, jos pritraukimą ir išlaikymą Lietuva užima 28 vietą tarp 63 pasaulio šalių. Lietuva stiprina savo konkurencingumą greitai kintančiame pasaulyje pagal vieną svarbiausių kriterijų – talentų ugdymą, pritraukimą ir išlaikymą. Pirmaujančios pasaulio ekonomikos pasižymi dideliu dėmesiu talentams, todėl ženklus šio konkurencingumo veiksnio gerėjimas Lietuvoje leidžia manyti, kad Lietuvos ekonomika labai rimtai pretenduoja į pirmaujančių šalių gretas“, – įsitikinusi pašnekovė.
„Verslios Lietuvos“ atstovė pastebi, kad įstaigos analitikų analizės rodo, kad ekonominė padėtis verslui kurtis ir plėstis Lietuvoje yra palanki: šalies ekonomika auga, o prie to labiausiai prisideda vidaus paklausa ir eksportas.
„Palankios ekonominės ir kitos verslo sąlygos lemia naujų įmonių steigimo augimą – šiemet nauji juridiniai asmenys steigiasi išties sparčiai, o įmonių išgyvenamumas irgi yra gana aukštas. Tai rodo, kad įmonės randa ne tik vietą po saule, užima naujas nišas ir susiduria su mažiau verslo kliūčių“, – akcentuoja I. Juozapavičienė.
„Versli Lietuva“ nuolat bendrauja su verslininkais ir aiškinasi, kaip galėtų būti gerinama jiems verslo aplinka. Paskutinis tyrimas parodė, kad didžiausią naštą įmonėms dažniausiai sukelia reikalavimai mokesčių administravimo srityje. Taip pat sklandžiau ir produktyviau užsiimti verslu trukdo statistikos teikimas, darbo saugos ir sveikatos administravimas. Toliau rikiuojasi darbo santykių administravimas, atliekų tvarkymo administravimas, veiklos licencijavimas.
