Situacija keičiasi

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 m. III ketv. užimti buvo 1378,1 tūkst. šalies gyventojų, o tai, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai užimtumas siekė 1404,9 tūkst. gyv., buvo 26,8 tūkst. gyventojų mažiau.

Kaip pastebėjo Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė, nors 15-64 m. amžiaus gyventojų užimtumo lygis siekė 73,2 proc., lyginant su 2018 m. III ketv., šiemet jis 0,8 proc. mažesnis. Tiesa, lyginant su kitomis Baltijos šalimis, situacija Lietuvoje nėra prasčiausia.

„2019 m. III ketv. tarp Baltijos šalių žemiausias 15-74 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis buvo Latvijoje – 65,6 proc. Tuo tarpu Estijoje – 69,0 proc., o Lietuvoje 65,8 proc.“, – su šalimis kaimynėmis lygino specialistė.

Duomenys rodo, kad be užimtumo Lietuvoje galima stebėti ir nedarbo lygio augimą.

Jis mūsų šalyje 2019 m. III ketv., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, didėjo 0,2 proc. Kaip atskleidė statistikos departamento duomenys, nors 2018 m. III ketv. jis sudarė 5,9 proc., 2019 III ketv. kilo iki 6,1 proc.

Tiesa, kalbant apie užimtumo mažėjimą, jam pasak M. Jankauskienės, tam įtakos galėjo turėti du dalykai – lėtėjantis ekonomikos augimas ir mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius, tikino ji.

Įspėjo dirbančiuosius

Apie stebimas naujas tendencijas pasisakė ir „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas. Pasak jo, dėl užimtumo mažėjimo ir nedarbo augimo gali būti keletas priežasčių.

Pirmoji, kaip aiškino, yra susijusi su išaugusiais į Lietuvą atvykstančiais imigrantų iš trečiųjų šalių, kurie dalinai išstumia vietos darbuotojus, srautais.

Jo teigimu, kadangi nedarbo lygis labiausiai išaugo didžiuosiuose šalies miestuose, o didesnis nedarbas pastebimas tarp vyrų, tai puikiai susišaukia su tuo, kad net 85 proc. imigrantų, atvykstančių į šalį, šiandien yra vyrai.

Kitas iššūkis, kaip pastebėjo, susijęs su tuo, kad dėl brangstančios darbo jėgos Lietuvos įmonės aktyviai investuoja į produktyvumą didinančias technologijas, kurios mažina darbo vietų skaičių ir dėl to dalies darbuotojų paprasčiausiai yra atsisakoma.

„Nors iš pradžių tokios tendencijos labiau buvo pramonės sektoriuje, dabar tai sparčiai pereina į paslaugų sektorių, neišskiriant ir finansų sektoriaus, tarkime, bankų skyrių skaičiaus mažėjimo, nuotoliniu būdu teikiamų paslaugų internetu ir pan.

Darbuotojų skaičių taip pat mažina internetinės prekybos populiarumo augimas“, – vardijo Ž. Mauricas bei sakė pastebintis, kad didelė dalis prekių pristatyme dirbančių asmenų šiandien taip pat yra ne Lietuvos piliečiai.

Kalbant apie imigrantus ir technologijų vystymosi spartą, šios dvi tendencijs, pasak ekonomisto, labiausiai veikia tuos Lietuvos darbuotojus, kurie yra menkesnio išsilavinimo ir uždirba mažiau.

„Jei tendencijos tęsis, Lietuvos laukia nemenkas iššūkis, nes kurti Gerovės valstybę augant nedarbo lygiui bus sunkiau nei kurti neaugant nedarbo lygiui.

Ir turėkime omenyje, kad nedarbo lygis auga ekonomikos augimui siekiant 4 proc., tai kas bus, kai ekonomikos augimas sulėtės arba visai sustos, o gal vienas kitas ketvirtis bus ir minuse“, – svarstė ir perspėjo Ž. Mauricas.

Paklausus, ar tai reiškia, kad ekonomikos augimo lėtėjimo tempams mažinant apsukas ateityje bedarbių daugėtų dar sparčiau, ekonomistas tai patvirtino.

„Taip, be abejonės. Lietuvai reikės labai didelių pastangų, kad tą nedarbo lygį palaikytų bent jau savame lygyje ir, žinoma, dar didesnių, kad jis neaugtų.

Visų pirma, tai pareikalaus darbuotojų persikvalifikavimo, mokymosi visą gyvenimą, nes dalis jų stokoja socialinių įgūdžių. Jeigu kalbame apie paslaugas, kurios yra kiek aukštesnės pridėtinės vertės, kur yra mažesnė grėsmė būti nukonkuruojamam darbuotojų iš trečiųjų šalių ar robotų, tai ten reikia jau kitų savybių, o jas išugdyti nėra lengva.

Žmonės patys turi norėti, patys dirbti, tai, manau, kad didžioji dalis jų pasirinks kitą kelią (persikvalifikuoti-red.), arba lys į pogrindį ir dirbs šešėlyje, emigruos“, – sakė jis.

Ekonomistas taip pat tikino, kad aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai gali būti ramesni, mat jiems būti pakeistiems grėsmė išlieka mažesnė.

Augo dirbančiųjų skaičius

Apie pastebimas nedarbo bei užimtumo augimo tendencijas pasisakė ir SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Jis aiškino, kad sakyti, jog nedarbas yra padidėjęs visoje Lietuvoje, negalima.

„Mes matome, kad kol vienuose regionuose registruotas nedarbas yra padidėjęs, kituose yra sumažėjęs, tai tokios vienos tendencijos nėra ir sakyti, kad nedarbas yra padidėjęs visoje Lietuvoje, negalima“, – teigė jis ir aiškino, jog registruotas nedarbas daugiausiai augo Vilniuje ir Kaune, o likusioje Lietuvoje buvo fiksuotas nedarbo sumažėjimas.

Kas galėjo lemti didesnį nedarbą sostinėje ir Kaune ekonomistas teigė tiksliai paaiškinti negalintis, tačiau didelių problemų rinkoje teigė nematantis, mat nebuvo jokių masinių atleidimų ir panašiai.

„Nesinori labai dramatizuoti, kad rinka verčiasi, bet registruotų bedarbių yra šiek tiek padidėję“, – konstatavo jis, tačiau teigė pastebintis ir vieną gerai nuteikiantį rodiklį.

Tadas Poviliauskas

„Darbuotojų, kuriems 2019 m. III ketv. buvo išmokėti atlyginimai šalyje padaugėjo 22 tūkst., o tai reiškia, kad ir dirbančiųjų žmonių skaičius yra padidėjęs“, – skaičiavo jis, tačiau kartu ir įspėjo, kad apie pusę jų sudaro imigrantai iš trečiųjų šalių.

Apibendrindamas jis sakė, kad kol kas vienos aiškios priežasties dėl nedarbo didėjimo nematyti ir vis dar lieka neaišku, ar tam įtakos turi žmonių iš trečiųjų šalių konkurencija, ar tai susiję su struktūrinėmis problemomis.

„O gal jie užsiregistravę Užimtumo tarnyboje, tačiau vykdo kažkokias kitas veiklas, dėl kurių neprisipažįsta“, – svarstė jis.

Trūksta technologijas išmanančių specialistų

Remiantis Užimtumo tarnybos duomenimis, tarp paklausiausių profesijų šiais metais kol kas išlieka reklamos ir rinkodaros specialistai, ikimokyklinio ugdymo mokytojai, mechanikos ir statybos inžinieriai, taikomųjų programų kūrėjai. Kalbant apie kvalifikuotus darbininkus, daugiausia ieškoma parduotuvių pardavėjų, virėjų, statybininkų, siuvėjų, konditerių.

Bendrai kalbant, kaip sakė M.Jankauskienė, daugiausia darbo pasiūlymų buvo pateikta kvalifikuotiems darbininkams, 56,1 proc., o specialistams – 17,5 proc.

Paprašius išskirti vieną prfesijų kryptį paaiškėjo, kad 2019 m. I–III ketv. darbo rinkoje labiausiai reikėjo technologijas išmanančių specialistų.

„Šių darbuotojų poreikis auga dėl ketvirtos pramonės revoliucijos, kuomet pasikartojančias darbo funkcijas perėmus mašinoms aktualesni tampa aukštą kvalifikaciją turintys bei sudėtingesnes funkcijas atlikti gebantys inžinerijos specialistai.

Įmonių investicijos į naujausias technologijas sudaro galimybes įmonėms kurti aukšto technologinio lygio darbo vietas bei optimizuoti veiklos procesus“, – sakė Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė.