Briuselis „prieštaraus sankcijų įvedimui bet kurioms ES įmonėms, vykdančioms teisėtą verslą“, – pareiškė už prekybą atsakingas Europos Komisijos narys Philas Hoganas.
„[Europos] Komisijos tikslas visada buvo užtikrinti, kad „Nord Stream“ veiktų labai skaidriai, be diskriminacijos bei esant tinkamai priežiūrai“, – pažymėjo Ph. Hoganas.
9,5 mlrd. eurų vertės dujotiekis „Nord Stream 2“ drieksis po Baltijos jūra ir leis padvigubinti iš Rusijos į Vokietiją eksportuojamų gamtinių dujų kiekį.
Vokietija ypač griežtai pasisakė Vašingtono atžvilgiu.
„Europos energetikos politika yra sprendžiama Europoje, o ne Jungtinėse Valstijose“, – tviteryje parašė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas.
„Mes iš principo atmetame kišimąsi iš išorės“, – pridūrė jis.
Kvietimas įvesti kontrasankcijas
Vokietijos ir Rusijos prekybos rūmai (AHK) pareiškė, kad dujotiekis yra svarbus visos Europos energetiniam saugumui bei paragino imtis atsakomųjų sankcijų Jungtinėms Valstijoms, jei įstatymo projektas bus patvirtintas.
„Europa turėtų reaguoti į jai kenksmingas sankcijas taikydama kontrasankcijas“, – sakoma AHK vadovo Matthiaso Scheppo pranešime.
1230 kilometrų ilgio vamzdyno projekto šalininkai teigia, kad tai bus patikimas pigios energijos šaltinis, tačiau kritikai perspėja, kad jis gali suteikti Rusijai galimybių smarkiai padidinti politinę įtaką Europoje.
Tuo tarpu M. Scheppas teigė, kad sankcijos galiausiai paveiktų Europos bendroves stipriau nei Rusiją.
Rusijos įgyvendinamą projektą „Nord Stream 2“ didžiąja dalimi finansuoja Rusijos dujų milžinė „Gazprom“, o likusią dalį lėšų skiria jos partnerės iš Europos: Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, anglų ir olandų bendrovė „Shell“, Prancūzijos „Engie“ bei Austrijos OMV.
„Žinome apie JAV Kongrese vykstančią teisinę procedūrą ir politines diskusijas, tačiau negalime pakomentuoti jų įtakos mūsų projektui“, – pareiškė Rusijos eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą plėtros projekto vystymo bendrovės „Nord Stream 2“ atstovas Jensas Muelleris.
Nepaisant diplomatinės įtampos su Rusija, įskaitant kilusią dėl buvusio Čečėnijos sukilėlių vado sukilėlio nužudymo Berlyne šių metų pradžioje, Vokietija ne kartą gynė ilgalaikį projektą.
Ekonomikos ministerija pareiškė laukianti Senato balsavimo, numatyto kitą savaitę, rezultatų.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau pareiškė ketinantis pasirašyti įstatymą, jei jis bus patvirtintas
Turto įšaldymas
Įstatymo projekte reikalaujama, kad JAV Valstybės departamentas per 60 dienų praneštų bendrovių ir asmenų, kurie dalyvauja vamzdynų „Nord Stream 2“ ir „TurkStream“ – dar vieno dujotiekio, einančio iš Rusijos į Turkiją, – tiesimo darbuose, pavadinimus ir pavardes .
Numatytos sankcijos apimtų turto įšaldymą ir JAV vizų atšaukimą rangovėms .
Viena pagrindinių rangovių, galinčių nukentėti nuo sankcijų, yra Šveicarijoje įsikūrusi „Allseas“, kuriai priklauso didžiausias vamzdynų klojimui skirtas laivas pasaulyje „Pioneering Spirit“, kurį „Gazprom“ pasamdė dujotiekio statybai jūroje .
Paklausta naujienų agentūros AFP, „Allseas“ tik pažymėjo „atidžiai stebinti situaciją ir neketinanti spekuliuoti dėl galimo siūlomų sankcijų poveikio“.
„Gazprom“, taigi ir Rusijos įtaka yra daugiausia nerimo keliantis klausimas Jungtinėse Valstijose ir Rytų bei Vidurio Europoje, susijęs su tiesiamu dujotiekiu.
Europa yra pagrindinė Rusijos gamtinių dujų vartotoja, o kai kurie kritikai baiminasi, kad dujotiekis, kurio metinės apimtys gali siekti 55 milijardus kubinių metrų, padidins šią priklausomybę.
Tokios šalys kaip Ukraina, kuri yra pagrindinė Rusijos dujų tranzito šalis, taip pat nerimauja, kad gali prarasti savo įtaką.
Rusija tikėjosi įjungti dujotiekį 2019 metų pabaigoje, tačiau nespėjo to padaryti dėl sunkumų gaunant leidimus dujotiekio statybos atkarpai prie Danijos.
Spalio mėnesį Kopenhaga suteikė Rusijai leidimą tiesti dujotiekio atkarpą Danijos žemyniniame šelfe Baltijos jūroje.
Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Kozakas praėjusį mėnesį pareiškė žurnalistams, kad „Nord Stream 2“ pradės veikti 2020 metų viduryje.