Žalioji ambicija – liks tik ambicija?
EVT prasidėjo ketvirtadienį 15 val. nuo susitikimo su Europos Parlamento vadovu Davidu Sassoli. Po to planuota patvirtinti išvadas dėl Europos ateities konferencijos – Europarlamento ir Europos Komisijos dviejų metų iniciatyvos, kurioje bus tariamasi dėl ES ateities įstatimdavystės ir sutarčių.
Toliau seks sunkesnis klausimas – sutarimo, kad ES taptų 2050 m. klimatui neutrali.
„Privalome pripažinti, kad tai reikalaus visų valstybių narių pastangų“, – laiške ES valstybių vadovams rašė naujasis EVT pirmininkas Charlesas Michelis, kuriam ši EVT yra pirmoji.
Vis dėlto ne visos šalys linkusios „stengtis“ – didžiausia kliūtimi naujosios ES vadovybės ambicingai žaliajai iniciatyvai gali tapti Lenkija ir kelios kitos Rytų Europos valstybės, smarkiai priklausomos nuo anglies naudojimo. Lietuva irgi nėra viena iš ambicingojo „žaliojo susitarimo“ vėliavnešių. Vilnius pasisako už didesnį dėmesį ekologijai, bet kartu tam tikrus finansinius mechanizmus pereinamajam laikotarpiui. Papildomų pinigų tikisi ir lenkai.
Biudžetas – netinka niekam
Būtent pinigai arba DFP (2021-2027 m. ES biudžetas) ir bus didžiausių diskusijų per ES lyderių vakarienę, kuri dėl to tikėtina užsitęs iki išnaktų. Gruodžio pradžioje ES pirmininkaujanti Suomija pristatė savo pasiūlymą dėl DFP ir juo neliko sužavėta nei viena šalis. Suomijos pasiūlymas numato, kad ES septynerių metų biudžetas sieks 1,07 proc. nuo bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP), t.y. 1,087 trln. eurų. Tai mažesnis biudžetas nei siūlė Europos Komisija (1,114 proc. (t.y. apie 47 mlrd. eurų didesnį biudžetą), Europos Parlamentas – 1,3 proc.
Lietuva pasisako už didesnį biudžetą, tačiau turtingosios ir didžiausią dalį į ES biudžeto sunešančios valstybės Olandija, Švedija, Austrija, Danija ar Vokietija norėtų apsiriboti tik 1 proc. nuo BNP.
„Bet kuriuo atveju reikia kompromiso ieškoti, nes finansinis pyragas nėra toks didelis, koks buvo“, – ketvirtadienį po pietų atvykęs į Briuselyje vykstančią EVT kalbėjo prezidentas.
Be to, Lietuvai labiausia kliūna 3 DFP aspektai. Pagal suomių pasiūlymą, konkrečiai Lietuvai parama per Sanglaudos politiką mažėtų 27 proc. arba daugiau nei 2 mlrd. eurų – iki 5,37 mlrd. eurų.
„Mano nuomone, Sanglaudos fondo toks drąstiškas nurėžimas yra nesavalaikis ir nesąžiningas“, – kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda.
Lietuvos taip pat netenkina tiesioginių išmokų konvergencijos tempai. T.y. pagal projektą, Lietuvos žemdirbiai ir toliau gaus mažesnes išmokas, nei jų kolegos Vakaruose. Šiuo metu už hektarą lietuviai gauna 176 eurus, o ES išmokų vidurkis – 266 eurai, nors panaikinti šį atotrūkį žadėta jau seniai ir ne kartą. Būtent dėl to ketvirtadienį į EVT atvyksiančius šalių vadovus pasitiko Lietuvos, Lenkijos ir kitų šalių protestuojantys žemdirbiai.
Ketvirtadienį ryte su protestuotojais sustojo susitikti ir prezidentas G. Nausėda. Jis teigė remiantis šiuos reikalavimus ir dar kartą pakartos juos per EVT.
„Kaip Lietuvoje, taip ir Europoje, pažadai privalo būti vykdomi“, – teigė jis keliems dešimtims protestuotojų. Jis pridūrė, kad Lietuva sieks, jog iki 2027 m. išmokos būtų prilygintos ES vidurkiui: „Mes turbūt nepretenduojame į Maltos ar Kipro išmokas, mums užteks ir vidurkio.“
Kalbant apie pažadus, Lietuvos netenkina ir skiriama suma Ignalinos atominės elektrinės uždarymui, kurį ES žadėjo finansuoti. 2021-2027 m. Ignalinos atominės elektrinės uždarymui skiriama, tiek kiek numatė Komisija – 490 mln. eurų (t.y. tik 70 proc. to, ko prašė Lietuva). Europos Parlamentas dar ankstesnėje kadencijoje pritarė šiai sričiai skirti 780 mln. eurų.
Ne tik Lietuva, bet galima sakyti visos ES šalys bei kiti veikėjai yra nepatenkinti suomių pasiūlymu. Todėl tikėtina, kad konkretesni sprendimai dėl DFP nuskels į kitus metus.
Sankcijos Rusijai – būti ar nebūti?
Ilgos vakarienės metu taip pat planuojama aptarti užsienio politiką, be kitų klausimų Lietuvai labai svarbų sankcijų Rusijai klausimą. Oficialiai tai vadinasi: „Kanclerė Angela Merkel ir prezidentas Emmanuelis Macronas informuos vadovus apie Minsko susitarimų įgyvendinimą po gruodžio 9 d. Normandijos formato susitikimo Paryžiuje.“
Kaip žinia, susitikime, kuriame dalyvavo du minėti lyderiai ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bei Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, didelių lūžių siekiant taikos Ukrainos rytuose neįvyko.
„Tai buvo pirmasis žingsnis į priekį, – kalbėjo apie derybas Paryžiuje G. Nausėda. – Bet manau, kad reikia didesnio bendradarbiavimo iš Rusijos pusės siekiant rezultatų. Dabar matome, kad nuolaidos padarytos iš Ukrainos pusės.“
Vis dėlto kalbos apie Vokietijos ir kitų Rusijai simpatizuojančių šalių norą sušvelninti ar net panaikinti sankcijas dėl agresijos prieš Ukrainą, netyla jau seniai.
„Sankcijos turi būti pratęstos, nes Rusiją motyvuoti įgyvendinti visus pažadus, kurie buvo pasiekti pirmajame derybų etape“, – pridūrė prezidentas.
Penktadienio ryte, 10 val. ES vadovai vėl rinksis į EVT. Antrąją susitikimo dieną planuojama aptarti padėtį ekonominėje ir monetarinėje sąjungoje, „Brexitą“ ir pasirengimą deryboms dėl būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių po jos išstojimo iš ES bei pratęsti derybininko mandatą Micheliui Barnier.
