Šalies vadovo teigimu, Lietuvos netenkina paskutiniai pasiūlymai, pagal kuriuos šalies ūkininkai 2027 metais gautų 78 proc. ES išmokų vidurkio.

Prezidento teigimu, toks tempas „yra labai toli nuo tų pažadų, kurie buvo teikiami dar 2013 metais“.

„Tikrai kovosime, kovosime kartu su kitomis valstybėmis, kurioms lygiai taip pat skauda“, – žurnalistams Utenoje antradienį sakė G. Nausėda.

Prezidentas atstovaus Lietuvai ketvirtadienį ir penktadienį vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje, kur bus tariamasi dėl naujo bendrijos biudžeto 2021-2027 metais.

Lietuva siekia, kad ES biudžetas būtų kuo didesnis, nori užsitikrinti didesnes išmokas žemdirbiams ir apsisaugoti nuo drastiško vadinamųjų sanglaudos lėšų mažėjimo – ši parama skiriama mažinti skurdesnių regionų ekonominį atsilikimą.

Tačiau daugiau į bendrą iždą sumokančios Vakarų Europos šalys nori mažesnio biudžeto, be to, lėšas siūlo labiau kreipti naujoms sritimis – migracijai, klimato kaitai, moksliniams tyrimams ir gynybai.

G. Nausėdos teigimu, Lietuva negali visiškai ignoruoti šių argumentų, todėl derybose „reikalingas protingas kompromisas“.

„Reikalingas protingas kompromisas. Mėgstu sakyti, kad protingas kompromisas pasiekiamas tada, kada abi pusės yra nepatenkintos, reiškiasi, kažką pavyko suderėti“, – kalbėjo prezidentas.

Europos Parlamentas siūlo, kad naujasis biudžetas 2021-2027 metų sudarytų 1,3 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų, Komisija siūlo 1,11 proc. rodiklį, ES pirmininkaujanti Suomija – 1,07 proc., o Vokietija – 1 proc.

ES lyderių sprendimų šią savaitę nesitikima – derybos turbūt persikels į kitus metus.