„Sparčiai populiarėjanti prekyba internetu įtraukia ir ieškančius kalėdinių dovanų. Tokių gyventojų skaičius nuo 2016-ųjų išaugo 15 proc. punktų ir šiemet kalėdines dovanas įsigyti elektroninėse parduotuvėse planuoja kas trečias lietuvis (36 proc.). Vis dėlto, populiariausia vieta šventiniam apsipirkimui išlieka prekybos centrai – juose dovanų ieškosiantys sako 70 proc. gyventojų“, – komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Pasak finansų ekspertės, kitos prekybos vietos lietuviams atrodo kiek mažiau patrauklios. Smulkiųjų verslininkų parduotuvėse dovanų ieškoti ketina 26 proc. gyventojų – arba 9 proc. mažiau nei 2016-aisiais. Turgų ar mugę, kaip jiems aktualią vietą dovanoms, įvardija 24 proc. gyventojų. Patys gaminsiantys dovanas sako 6 proc. gyventojų, tiek pat teigia, kad šįmet planuoja išsiversti be dovanų.

Lietuvių išlaidos Kalėdoms. Swedbank tyrimas

Kokių dovanų tikisi?

Remiantis apklausos rezultatais, labiausiai trokštama lietuvių dovana – pinigai arba parduotuvės dovanų čekis, ir tokią dovaną sako norintys gauti 26 proc. šalies gyventojų. Kiek žemiau norimų dovanų sąraše yra kvepalai ir kosmetika, pelnę 22 proc. respondentų trokštamos dovanos titulą.

Kalėdos vis labiau tampa „elektroninės“ − nuo 2016-ųjų dvigubai iki 18 proc. padaugėjo sakančių, jog Kalėdoms norėtų gauti išmanųjį įrenginį. Tokiai pačiai daliai gyventojų patiktų gauti kelionę ar jos nuolaidos kuponą“, – pastebi J. Cvilikienė.

Tarp mažiausiai gyventojų laukiamų dovanų yra virtuvės ar buitinė technika ir prekės automobiliui.

Nemaža dalis respondentų 18 proc. sako nenorintys gauti materialių ar kokių nors dovanų apskritai.

Iš anksto netaupančių – taip pat daugiau

Kaip rodo tyrimas, nuo 2016-ųjų dar labiau padaugėjo tų, kurie Kalėdų dovanoms ir sveikinimams iš anksto netaupo – to nedarantys sako daugiau nei pusė (54 proc.) gyventojų.

„Viena vertus, galime pasidžiaugti, kad gyventojai optimistiškai vertina savo pajamas ir nemato reikalo šventėms rengtis iš anksto. Kita vertus, patirtis rodo, kad išlaidos dažnai būna didesnės nei tikimasi, tad po švenčių kai kurių gyventojų tikrai laukia finansinės pagirios“, – pabrėžia „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Jūratė Cvilikienė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Tyrimo duomenimis, iki švenčių likus 2–3 mėnesiams pinigų atsideda 10 proc. gyventojų, 17 proc. gyventojų taupyti pradeda likus mėnesiui iki švenčių. Daugiau nei prieš pusmetį pradedantys taupyti sako 3 proc. gyventojų, o 10 proc. teigia, kad nors ir netaupo, dovanas rengia iš anksto.

Kūčių ir Kalėdų vaišėmis linkę taupyti dar mažiau gyventojų. To nedarantys sako 66 proc. lietuvių. Kaip ir dovanoms, taip ir vaišėms likus mėnesiui iki švenčių taupo 17 proc. gyventojų, 10 proc. tai daro likus 2–3 mėnesiams.

Kaip sutaupyti netaupant?

Nors didesnioji dalis gyventojų nėra linkę iš anksto taupyti šventėms, sumažinti šventines išlaidas vis dar įmanoma. Tikrai verta pagalvoti apie tai, kad užuot įteikus dovanėles kiekvienam šeimos nariui ar draugui asmeniškai, galima organizuoti „slapto Kalėdų senelio“ burtų traukimą.

Pasak J. Cvilikienės, verta susidaryti sveikinamųjų sąrašą. Jei to dar nepadarėte, pravartu susitarti su artimaisiais ir draugais, kokią pinigų sumą šiais metais skirsite dovanoms.

„Įprasta manyti, kad kuo žmogus mums artimesnis, tuo didesnę pinigų sumą turėtume numatyti jo ar jos dovanai. Žinoma, dovanos patiems artimiausiems turėtų būti išties ypatingos, tačiau jų vertė – ne kainoje. Svarbiausia parodyti šiltą dėmesį ir skirti laiko buvimui drauge“, – sako J. Cvilikienė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad prieššventiniu laikotarpiu internete suaktyvėja sukčiai, todėl perkant dovanas internetu reikia būti atidiems ir prekes rinktis ne pagal prekės nuolaidą ar žemą kainą. Apsipirkti rekomenduojama tik patikimose elektroninėse parduotuvėse prieš tai įsitikinus, kad liko pakankamai laiko dovanos atsiuntimui ar pristatymui.

Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikto bendrovė „Spinter tyrimai“ 2019 m. lapkričio mėn. Tyrimo tikslinė auditorija: Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausti 1010 respondentų.