Bankų turto mokesčiui – pertrauka
Pirmadienį dėl Seimo nario Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) nario Zbignevo Jedinskio siūlymo įvesti bankų turto mokestį balsuodamas BFK nutarė daryti pertrauką. Už ją balsavo 5, prieš – 1, susilaikė – 1.
Z. Jedinskis įregistruotu įstatymo projektu siūlė apmokestinti finansų rinkos dalyvių turtą, jei šio mokesčio mokėtojo turto vertė viršija įstatymo projekte nustatytą dydį (300 milijonų eurų). Kaip buvo siūlyta, šis turtas būtų apmokestinamas 0,03 procento mėnesiniu finansų rinkų dalyvių mokesčio tarifu.
„Pagal paskaičiavimus, kurie buvo viešojoje erdvėje, dėl pelno mokesčio, biudžetas surinktų tik 20 mln. Eur, o pagal mūsų pasiūlytą koeficientą 0,003 proc. biudžetas būtų papildytas apie 60 mln. Eur“, – sakė jis.
Politikas taip pat kalbėjo, kad partija svarstymo metu yra pasirengusi taisyti siūlytą bankų turto mokestį.
Komiteto narė Gintarė Skaistė politiko taip pat klausė, kaip toks mokestis galėtų atsiliepti bankų palūkanoms.
„Pagal komercinių bankų įspėjimus, kad palūkanos išaugs, pagal Lietuvos centrinio banko valdytoją, palūkanos išaugs nuo 0,02 iki. 0,5 proc.“, – sakė Z. Jedinskis.
Apie tokį siūlymą pasisakė ir nepriklausomi ekspertai, kurie kiek anksčiau pateikė vertinimo išvadą.
„Tai yra milžiniška finansinė našta, kuri užguls ant komercinių bankų pečių. Tokia našta bankams būtų tekusi itin palankaus ekonominio ciklo metu. Labai didelė šio mokesčio yda yra ta, kad jis skaičiuojamas nuo turto, t.y. ignoruoja tai ar bankas veikia pelningai, ar nuostolingai, todėl ekonomikos nuosmukio metu jis gali labai stipriai komplikuoti bankų veiklą, sumažindamas jų pelnus iki kritines ribos ar net paversdamas bankus nuostolingais“, – buvo teigiama gautose išvadose.
Pertrauka ir stambios prekybos mokesčiui
BFK pirmadienį ėmėsi ir stambios prekybos mokesčio įstatymo projekto. Po svarstymo komitetas nusprendė tokiam mokesčiui daryti pertrauką, esą bus laukiama Europos komisijos išvadų.
Seimo narių Tomo Tomilino, Virgilijaus Poderio ir Jono Jaručio siūlytas mokestis numato, kad nuo 2020 metų daugiau nei 2 mln. eurų mėnesinių pajamų už prekes iš gyventojų gaunančios įmonės nuo šią ribą viršijančios sumos mokėtų 1 proc. mokestį.
Numatytos išimtys pajamoms iš prekybos vaistais, energija ar jos produktais (pavyzdžiui, degalais).
Valius Ąžuolas posėdžio metu kalbėjo, kad būtina sulaukti Europos komisijos išvadų, kur būtų nurodyta, kokį poveikį toks mokestis gali turėti. Po balsavimo siūlymui klausimui daryti pertrauką buvo pritarta.
Tiesa, ekonomikos komitetas, klausimą sprendęs visai prieš pat BFK posėdį, įstatymo projektą grąžino tobulinti projekto iniciatoriams.
V. Ąžuolas: nuo Naujųjų metų stambios prekybos mokesčio nebus
Po banko turto, stambios prekybos ir automobilių registracijos mokesčių projektų komiteto balsavimų Valius Ąžuolas sutiko pakomentuoti priimtus sprendimus.
„Dėl bankų mokesčio komitetas apsisprendė paimti pertrauką, kadangi šiam mokesčiui yra rasta alternatyva padidinti bankų pelno mokestį ir išvengsime daug rizikų, kurias pateikė tiek ekspertiniai vertinimai. Dėl stambios prekybos mokesčio, taip pat, kaip ir papildomas komitetas apsisprendė, kad reikėtų grąžinti iniciatoriams tobulinti, tai BFK taip pat priėmė išvadą, kad imti pertrauką dėl šio įstatymo, nes reikia imti EK išvadą ir kitų ekspertų išvadas“, – sakė jis.
Paklaustas, ar tai reiškia, kad nuo Naujųjų tokio mokesčio negali būti, V. Ąžuolas tokią informaciją patvirtino.
„Nuo naujų metų nebus“, – sakė jis.
Virė diskusijos
DELFI primena, kad Seimo nariams įregistravus projekto siūlymą dėl stambios prekybos mokesčio visuomenėje virė aršios diskusijos.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Vainienė tikino, kad mokestį mokėtų ne tik prekybos tinklai, tačiau ir daug daugiau įmonių, kurių, remiantis 2018 m. duomenimis būtų 92.
Tokio mokesčio poveikio tyrimą atliko ir ESTEP ekspertai. Titas Budreika, kiek anksčiau pristatydamas rezultatus teigė, kad naujasis mokestis yra labai panašus į pridėtinės vertės mokestį (PVM) bei tikino, kad tokius pokyčius ypač pajustų gyventojai.
Jo teigimu, maisto kainos išaugtų 13 proc. daugiau nei augtų neįvedus mokesčio.
„Maisto produktai sudaro apie 20 proc. visų vidutinio gyventojo išlaidų, tai taikydami mokestį mes papildomai apmokestiname pirmo būtinumo prekes, o tai reiškia, kad maistui išleisime daugiau, o išlaidas turėsime sumažinti kitur, kituose segmentuose“, – kalbėjo jis.
Pasak T. Budreikos, didžiausią neigiamą poveikį pajustų skurdžiausiai gyvenanti Lietuvos klasė, nes jų išlaidos maistui sudaro reikšmingiausią išlaidų dalį.
„Šeima, kuri išleidžia maistui ir gėrimams apie 400 Eur per mėnesį, papildomai per metus išleistų apie 27-28 Eur, o kitoms prekėms dar 12 Eur.
Nors suma, bendrai, apie 40 Eur per metus neatrodo didelė, valstybės mastu tai yra apie 50 mln. Eur išleistų lėšų realiai nusiperkant tą patį produktą, nes jie savaime nuo mokesčio nepagerės, tiesiog už tą patį produktą sumokėsim žymiai daugiau“, – sakė jis.
Apie naują mokestį jau yra pasisakiusios ne viena potencialių jo mokėtojų įmonių, o štai ELTAI „Avitelos prekybos“ vadovas Rolandas Rimkevičius taip pat tikino, kad stambios prekybos mokestis įmonei reikštų bankrotą.
„Avitelos prekybos“ pelnas paskutinius trejus metus nesiekė 1 proc., tai reikštų mums toks mokestis bankrotą. Tai šitoje vietoje nukentėtų ne tik vartotojas, nes didieji monopolistai dar sustiprintų savo pozicijas. Nukentėtų ir tie gyventojai, kurie turi įsigiję prekes, kuriems nebegaliotų garantijos, jų skaičiuojama apie 170 tūkst. Darbuotojų yra apie 300“, – anksčiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto klausymuose sakė R. Rimkevičius.
