Už balsavo 5, prieš – 1, susilaikė – 1.
Z. Jedinskis įregistruotu įstatymo projektu siūlė apmokestinti finansų rinkos dalyvių turtą, jei šio mokesčio mokėtojo turto vertė viršija įstatymo projekte nustatytą dydį (300 milijonų eurų). Kaip buvo siūlyta, šis turtas būtų apmokestinamas 0,03 procento mėnesiniu finansų rinkų dalyvių mokesčio tarifu.
Z. Jedinskis komiteto posėdžio metu, išsakydamas, kodėl politikams reikėtų pritarti bankų turto mokesčio įvedimui, jis kalbėjo apie į biudžetą surenkamas didesnes sumas ir mokesčius.
„Pagal paskaičiavimus, kurie buvo viešojoje erdvėje, dėl pelno mokesčio, biudžetas surinktų tik 20 mln. Eur, o pagal mūsų pasiūlytą koeficientą 0,003 proc. biudžetas būtų papildytas apie 60 mln. Eur“, – sakė jis.
Politikas taip pat kalbėjo, kad partija svarstymo metu yra pasirengusi taisyti siūlytą bankų turto mokestį.
Komiteto narė Gintarė Skaistė politiko taip pat klausė, kaip toks mokestis galėtų atsiliepti bankų palūkanoms.
„Pagal komercinių bankų įspėjimus, kad palūkanos išaugs, pagal Lietuvos centrinio banko valdytoją, palūkanos išaugs nuo 0,02 iki. 0,05 proc.“, – sakė Z. Jedinskis.
Apie tokį siūlymą pasisakė ir nepriklausomi ekspertai, kurie kiek anksčiau pateikė vertinimo išvadą.
Išvadose buvo teigiama, kad šis mokestis bankams būtų sunkiai pakeliamas, o remiantis 2018 m. duomenimis, sudarytų 7,5 proc. Šiaulių banko pelno, beveik 15 proc. „Swedbank“ pelno, apie 20 proc. SEB pelno ir net 35 proc. „Luminor“ pelno.
„Tai yra milžiniška finansinė našta, kuri užguls ant komercinių bankų pečių. Tokia našta bankams būtų tekusi itin palankaus ekonominio ciklo metu. Labai didelė šio mokesčio yda yra ta, kad jis skaičiuojamas nuo turto, t.y. ignoruoja tai ar bankas veikia pelningai, ar nuostolingai, todėl ekonomikos nuosmukio metu jis gali labai stipriai komplikuoti bankų veiklą, sumažindamas jų pelnus iki kritines ribos ar net paversdamas bankus nuostolingais“, – buvo teigiama gautose išvadose.
Taip pat buvo pabrėžta, kad egzistuoja labai didelė rizika, kad nepalankaus ekonominio ciklo metu, šis mokestis stipriai sumažintų bankinės sistemos stabilumą, o tai papildomai komplikuotų visų
ekonomikos subjektų padėtį, taip pat sukurtų problemas visai ekonomikai ir kraštutiniu atveju pareikalauti papildomų finansinių injekcijų iš šalies biudžeto.
Praėjusį penktadienį BFK pritarė siūlymui 5 proc. didinti kredito įstaigų pelno mokestį, kuris nuo 15 proc. didėtų iki 20 proc., o tai, anot politikų, būtų puiki alternatyva bankų turto mokesčiui.
DELFI primena, kad BNS teigimu, kaip tikino Z. Jedinskis, Lietuvos lenkų rinkimų akcija neketina nusileisti ir toliau sieks, kad būtų įvestas bankų turto mokestis. Galutinį sprendimą balsuodamas priims Seimas.
