Žurnalo „Investuok“ organizuotoje konferencijoje ekonomistas Nerijus Mačiulis skaitydamas pranešimą tema „Kada sprogs visi burbulai?“ teigė, jog turi sąlyginį atsakymą – ne konkrečią datą, bet konkrečias aplinkybes.
Ekonomistas rodė, kad Tarptautinio valiutos fondo (TVF) prognozės kitiems metams nieko blogo nenumato – su recesija turėtų susidurti tik trys valstybės: Argentina, Venenesuela ir Sudanas. Tad, kaip sako ekonomistas, jokios dramos, numatoma, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 3 proc. kitais metais. Turėtų įvykti daugiau lūžių ir recesijų rimtesnėse valstybėse, kad pasikeistų nekilnojamojo turto ar finansinių aktyvų kainos pasikeistų iš esmės.
Visgi ekonomistas pastebi, kad atotrūkis tarp prognozių, kiek bus recesijų ir kiek iš tikrųjų būna – didelis.
„Geras pavyzdys 2008 metų pabaiga, kada buvo prognozuojama, kad 7 valstybės patirs recesiją, o realybė buvo 91. (…) Prognozių konsensusas labai panašus – ekonominės institucijos žiūri per petį ir dažniausiai prognozuoja labai panašiai. Atsitraukimas nuo konsensuso gana retas“, – sako ekonomistas.
Jis pabrėžė, kad žiūrėti į bazines prognozes nėra prasmės.
„TVF nenori gąsdinti mūsų. Jei TVF pasakytų, kad kitais metais JAV ekonomika susitrauks 3 proc., turbūt tiek ir susitrauktų. Savaiminio išsipildymo krizės plačiai aprašytos“, – paminėjo ekonomistas.
Pinigų yra per daug ir jie per pigūs
Ekonomistas pastebi, kad problemų išties daug, jas plačiai aprašo ir TVF, ir kitos institucijos – protekcionizmas, prekybos karai tarp JAV ir Kinijos, JAV ir Europos, pasaulinis skolos lygis tik auga, ypač besivystančiose valstybėse. Nurodyta, kad bendra pasaulio skola siekia 177 – 250 trln. dolerių.
„Savaime didelė skola nėra nei gerai, nei blogai. (…) Problema yra kai ta skola nukeliauja į neproduktyvius aktyvus, yra neracionalių lūkesčių, kai yra spekulaicijų ir kvazirevoliucijų. Nemaža dalis, panašu, kad tų pinigų iš visų šaltinių atėjusių, pastarąjį dešimtmetį nukeliavo į labai neproduktyvias sritis. (…) Pinigų yra per daug ir jie yra per pigūs. Ką reiškia tas faktas, kad dabar 13 trilijonų obligacijų vertės pajamingumas yra neigiamas. Naujas reiškinys“, – kalbėjo ekonomistas.
Jis teigė, kad jo žiniomis, joks ekonomistas nei 19 amžiuje, nei 20 amžiuje neaprašė prie kokių aplinkybių palūkanų normos tampa neigiamos.
„Didžiausi ekonominiai protai nesugalvojo, kad palūkanos normos bus neigiamos“, – teigė jis.
Jis pabrėžė, kad mažai kas nori santaupas įdarbinti į infrastruktūrą, gamyklas, namus ar kita.
„Jų paklausa yra mažesnė nei pasiūla, kaina krenta. Prie to ir centriniai bankai prisidėjo: padidino pasiūlą ten, kur jos visiškai nereikėjo, su kiekybinio skatinimo politika“, – teigė ekonomistas.
Ekonomistas apžvelgė, kaip visa tai atrodo finansų rinkose. Pavyzdžiui, kaip keitėsi realios būsto kainos per pastaruosius 50 metų kai kuriose valstybėse.
„Iki 2000 metų nebuvo atotrūkių: butų namų kainos didėjo tiek, kiek didėjo visų kitų prekių ir paslaugų kainos. Burbulai būdavo, kai kur išsipūsdavo, išsileisdavo, išsipūsdavo, išsileisdavo. Šio amžiaus pradžioje įvyksta lūžis ir matome, kad daugelyje valstybių realios kainos per ne pilnus du dešimtmečius padidėjo trigubai bei dvigubai. Ne visur, bet daug kur“, – sako jis.
Ar čia yra burbulas? Pasak jo, atsakymas priklauso nuo to, kokia yra diskonto norma.
„Jei palūkanų normos struktūriškai tampa daug žemesnės nei buvo visą praėjusį amžių, tai fundamentali vertė pakyla. Visų aktyvų kainos pakyla. Jei diskonto norma yra nulis, tai bet kokios investicijos, ateityje generuojančios teigiamus pinigų srautus, dabartinė vertė yra lygi begalybei. Gali mokėti kiek nori už aktyvą, kuris generuos teigiamus srautus, jei to aktyvo finansavimui gali pasiskolinti už nulines palūkanas“, – sakė ekonomistas ir kaip pavyzdį nurodė „Apple“ įmonę, kuri praeitą savaitę išleido 2 mlrd. penkių metų obligacijų emisiją už neigiamas palūkanas tam, kad supirktų savo akcijas.
„Jei prieš penkis metus tokį sakinį būčiau pasakęs, manęs niekur nebūtų kvietę daugiau. Bet mes dabar gyvename tokioje aplinkoje. Panašiai ir kai kurios akcijų rinkos atrodo“, – pridėjo N. Mačiulis.
Jo teigimu, investuotojai už vieną vidutiniškai uždirbtą pelno dolerį moka gana brangiai. Istorijoje tik du kartus mokėjo brangiau – 1999 ir 2008 metais.
Pasak jo, tai nebūtinai burbulas. Jeigu palūkanų normos lieka ten, kur yra dabar, tai tuomet tai yra struktūrinis visų aktyvų kainų pokytis.
„Viskas susiveda į pinigų kainą. Jeigu palūkanų normos lieka ten, kur jos yra dabar, tai nėra burbulai. (…) Jeigu nėra kur investuoti už teigiamą grąžą, ieškai alternatyvų, net ir tokių, kur nesupranti. Na, bet jei kaina kyla, nusipirkai pigiau, bet parduosi brangiau, tai ir investicija. Nors ir nauda abejotina“, – sakė ekonomistas omenyje turėdamas kriptovaliutas bei neįprastus šiuolaikinio meno kūrinius.
Burbulai sprogs, kai pinigai nebekainuos neigiamų palūkanų
Anot jo, nerandama geresnių vietų, kur įdarbinti pinigus. O iš istorinių šaltinių galima matyti, kad skolintis pinigus visada kainuodavo, o jei skolindavaisi, tai visuomet už tai reikėjo sumokėti. Išskyrus dabar.
„Dabar kartais paskolinant pinigus reikia susimokėti. Mes gyvename labai nenormaliais laikais. Galime daryti prielaidą, kad ir liksime šioje naujoje paradigmoje, kai bazinės palūkanos nulis. Galbūt taip ir bus, bet noriu tikėtis, kad ne. Ir visi burbulai susprogs būtent tada, kai pinigai nebekainuos neigiamų palūkanų.
Centriniai bankai nuo 2008 m. pinigų pasiūlą vien savo instrumentais padidino keturis kartus nuo 4 trln. iki 17 trilijonų. Čia vien 4–5 didieji pasaulio centriniai bankai. Tuomet, kai to nereikėjo. Turime ir taip didžiulį pinigų perteklių“, – teigė jis.
Ekonomisto teigimu, atotrūkis tarp investicijų ir santaupų yra ne tik euro zonoje, tai yra sutaupoma daugiau nei investuojama.
„Tai burbulai susprogs, kai atsiras prielaidos palūkanų normų kilimui, jos gali atsirasti tuomet, kai bus daugiau investuojama, taupoma mažiau arba, kai atsiras politinė valia pripažinti, kad neigiamos palūkanos prie nieko gero neveda. Matėme daugelyje valstybių priešingai – taupymo norma išaugo nuo kiekybinio skatinimo, gyventojai dar daugiau taupo. Nes jei turi tikslą sukaupti tam tikrą kapitalo kiekį ilgalaikiams tikslams ar senatvei, bet negauni jokios teigiamos grąžos iš investicijų, indėlių, tai turi taupyti daugiau“, – sakė ekonomistas.
N. Mačiulis konferencijoje dar kartą pabrėžė, kad „visi burbulai sprogs, kai pinigų kaina pakils į normalesnį lygį, virš nulio“.
„Bet ar pakils, ar palūkanų normos padidės, negaliu pasakyti ir tikrai negaliu pasakyti datos, bent jau galiu pasakyti į ką reikia žiūrėti“, – sakė ekonomistas.
Krizė gali kilti dėl kitų aplinkybių
Ekonomistas N. Mačiulis taip pat kalbėjo, kad dabartinė situacija bent jau penkerius metus bus nusistovėjusi „nauja normalu“. Pasak jo, palūkanų normų šuolių artimiausius penkerius metus nematysime, bet ilgojoje perspektyvoje gali kažkaip keistis paradigma.
„Bet vėlgi sukaupus tiek pasaulinių skolų, labai pakelti skolos kainą neišeina. (…) Labai norėčiau kad tai nebūtų ta naujoji paradigma, bet labai daug ženklų, kad yra“, – sako jis.
N. Mačiulis visgi pridėjo, kad krizės kyla ne tik dėl to, kad yra palūkanų normų šokas, skolos.
„Krizės kyla ir dėl kitų priežasčių. Dėl šios priežasties greičiausiai nebus krizės. Tai nebus, kas susprogdins burbulus, bet dėl kitų priežasčių.... Galbūt Donaldas Trumpas gali toliau vykdyti protekcionistinę politiką, daug prekybos karų, ypač po kitų metų rinkimų, tuomet būtų atrištos rankos. Įvairių yra scenarijų, net nekalbu apie geopolitines įvairiausias rizikas. Turbūt ne iš palūkanų normų šoko, bet iš kitų šaltinių krizės gali ateiti. Pačios pavojingiausios tos, kurios ateina iš netikėtų vietų“, – teigė ekonomistas.
