Pakeitimai liestų apie 20 tūkst. žmonių

Laidoje „DELFI dienaStasė Aliukonytė-Šnirienė, VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė tikino, kad pakeitimai liestų apie 20 tūkst. žmonių.

Mokesčių inspekcija ir toliau yra pasirengusi informuoti tuos žmones ir viską paaiškinti. Tie žmonės turės registruoti individualią veiklą pagal pažymą ir toliau galės tęsti iš principo tą pačią veiklą.

Principas yra toks, kad dirbdami pagal pažymą žmonės moka deklaravę už metus visas pajamas ir kartą į metus iki gegužės 2 dienos turi sumokėti. Žinoma, pačios sumos gali keistis, kadangi verslo liudijimų tarifus ir dydžius nustato savivaldybės“, – sakė specialistė.

Nori tikslinti teisės aktą

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas tikino, kad teisės aktą dar reikėtų patikslinti.

Arnas Mazėtis, Stasė Aliukonytė-Šnirienė, Indrė Genytė-Pikčienė, Dalius Gedvilas

„Statybininkų asociacijos nariai ir statybininkų bendruomenė mano, kad kryptis teisinio reguliavimo yra teisinga. (…) Šiandien turėčiau pasakyti, kad Švedija, Belgija, Norvegija ir visos kitos išsivysčiusios valstybės statybos srityje tokių verslo liudijimų neturi. Mes buvome viena iš tų šalių, kur galbūt skatindami smulkų verslą, gal dėl kitokių priežasčių, kurį laiką turėjome tokią darbo formą, kad asmenys galėjo dirbti su verslo liudijimu, tačiau išėjo taip, kaip išėjo. Manome, kad visa sistema iškrypo ir šiandien daugybė asmenų dirba nelegaliai, prisidengdami verslo liudijimu.

Mes žiniasklaidoje išsakėme savo nuogąstavimus, kad į mūsų siūlymą nebuvo atsižvelgta, o mes sakėme, kad apdailos darbai yra šiandien atliekami pavienių asmenų, bet tokius darbus kaip pamatų montavimas, stogo dengimas, laikančių konstrukcijų montavimas šiandien šis teisinis reguliavimas nepalietė, tai asmenys šiandien gali gauti verslo liudijimą atsakingoms konstrukcijoms montuoti. Statybininkų asociacija yra parašiusi raštą ne tik Finansų ministerijai, bet taip pat ir Aplinkos ministerijai, kuriai pasiūlėme, kaip kuruojančiai statybos sektorių, išsakyti ekspertinę nuomonę ir pasakyti, kad nešančios atsakingos konstrukcijos negali būti įgyvendinamos asmenų, neturinčių tam reikalingos kompetencijos ir žinių, nes visuomenėje tai gali sukelti grėsmę.

Manoma, kad Aplinkos ministerija turėtų konsultuoti savo kolegas Finansų ministerijoje. Dar turime laiko, todėl galėtume tą teisės aktą dar patikslinti ir turėtų būti išdėstyta esmė“, – kalbėjo jis.

Kuriamas mažas „gyvulių ūkiukas“

Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė svarstė, kad itin daug klausimų kyla dėl šešėlio.

„Čia yra pagrindinis klausimas, ar tikrai ši iniciatyva padidins skaidrumą. Prisiminkime patį principą. Verslo liudijimas, kaip tokia veiklos forma, jis turėtų paskatinti smulkų verslą, pradedantįjį verslą. Iš pastarųjų metų savivaldybių elgsenos matome, kad tas instrumentas yra pakankamai aktyviai naudojamas, stengiantis periferijoje padidinti ekonominį aktyvumą. Savivaldybės turi galimybę nustatyti verslo liudijimo kainą ir atitinkamai taip įnešti energijos į darbo rinką ir sumažinti ten esantį nedarbą. Kaip verslo forma, tai yra naudingas dalykas Lietuvai. Jis padeda mažinti atotrūkį tarp miestų ir regionų.

Indrė Genytė-Pikčienė

Tai yra svarbu. Dėl ko kritikuojama verslo liudijimų forma šiandien, tai tuo, kad yra diskriminuojantis reiškinys pagal ekonominę veiklą. Kodėl taip yra? Kodėl į verslo liudijimų sąrašą yra įtraukiamos vienos veiklos, o kitos ne. Juk ekonomika keičiasi, gyvenimas keičiasi ir patekti į verslo liudijimų sąrašą nebėra taip paprasta. Dabar yra kuriamas tam tikras mažas „gyvulių ūkiukas“ jau tame dideliame „gyvulių ūkyje“.

Tai tiesiog nesprendžia kertinės problemos. Dėl šešėlio – vienareikšmiškai kyla klausimų, nes jeigu tas smulkus verslininkas dabar vietoje to, kad turėjo vieną kartą susimokėti paprastą mokestį ir išvengti papildomos administracinės naštos, jis turės atitikti visus administracinius reikalavimus, kuriuos kelia individuali veikla, tai natūralu, kad jis rinksis tarp kelių alternatyvų. Viena iš jų gali būti šešėlis“, – DELFI laidoje kalbėjo pašnekovė.

Mokesčių sumas nuspręs savivaldybės

Pasiteiravus, kaip keisis mokesčių sumos, S. Aliukonytė-Šnirienė akcentavo, kad tai nuspręs savivaldybės.

„Viskas priklauso nuo savivaldybių sprendimų, kadangi tarifus verslo liudijimams, kuriais naudosis, bet kokiu atveju patvirtina savivaldybė. Viskas toliau priklausys nuo to, kiek jie pajamų uždirbs. Iki 20 tūks. Uždirbus apmokestinamų pajamų minusavus patirtas išlaidas 5 proc. Tarifas, toliau jau pagal koeficientą iki 35 tūkst. pajamų nuo jų jau 15 proc. mokestis. Visi individualią veiklą vykantys žmonės sumoka į biudžetą didesnį GPM, negu kad dirbantys su verslo liudijimais“, – kalbėjo ji.

Stasė Aliukonytė-Šnirienė

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas taip pat priminė ir anksčiau teiktus pasiūlymus.

„Statybininkų asociacija yra pasiūliusi visą kompleksą siūlymų, kur jeigu paimtume visoje apimty, tai nesukeltų tokio chaoso ar šoko visuomenei. Vieną iš siūlymų mes esame pateikę, kad gyvenamų būstų statybai arba remontui būtų taikomas 5 proc. PVM. Mes siūlėme, kad būtų įvesta statybininko kortelė. (…) Mūsų asociacija vienija daugybę profesionalų statybininkų. Mes taip pat turime patirtį iš tų emigravusių statybininkų. Teikdami savo pasiūlymus esame viską pasvėrę, galvojame, kad jeigu būtų įvertintas visas kompleksas, kaip sistema, tai manome, kad tai padarytų statybų sektorių skaidresnį.“

Primename, kad prieš kurį laiką Finansų ministerija pateikė Vyriausybės nutarimo projektą, kurį priėmus būtų panaikinti statybos, automobilių remonto ir auklių verslo liudijimai.

Tarp planuojamų panaikinti verslo liudijimų yra „Statybos baigimo apdailos ir valymo darbai“, „Specialieji statybos darbai“, „Vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimas“, „Elektros sistemų įrengimas pastatuose bei elektros įtaisų įrengimas ir remontas“. Ministerija pažymi, kad panaikinus verslo liudijimus gyventojai galės vykdyti veiklą pagal individualios veiklos pažymą.