„Ekspromtu nespėliosiu, kur galėtų būti nukreiptos lėšos, jeigu taip atsitiktų. Aš manau, kad reikia sulaukti galutinių sprendimų ir tik tuomet imsimės spręsti“, – Seime per Vyriausybės valandą ketvirtadienį tvirtino V. Šapoka, atsakydamas į liberalo Simono Gentvilo klausimą, kur lėšos būtų nukreiptos, jeigu konkursas būtų nutrauktas.

„Visuomet valdydami riziką ir peržiūrėdami srautus ir kaip sekasi įgyvendinti projektus, mes vertiname rizikas ir tas lėšas periodiškai perskirstome, kiek tai leidžia europiniai apribojimai. Tikrai sprendimas būna po ilgų diskusijų, atsižvelgiant į prioritetus“, – kalbėjo finansų ministras.

K. Mažeika sakė, kad elektrifikavimo konkursas jam sukėlė „abejonių ir klausimų“, visų pirma – dėl vertės, taip pat dėl projekto įgyvendinimo laikotarpio.

„Jis yra ilgesnis nei galimybė panaudoti Europos Sąjungos lėšas. Reiškia, prasidengia ir išlipa iš bet kokių rėmų, kurie apriboja Europos Sąjungos pinigų įsisavinimą“, – aiškino „valstiečių“ deleguotas ministras.

„Pati projekto vertė, kuri iš pradžių buvo numatyta 250 mln. eurų, vėliau išaugo iki 360 mln. eurų“, – teigė K. Mažeika.

Geležinkelio elektrifikavimo projektui skirta maždaug 200 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius sako, kad elektrifikavimo konkursas vyko neefektyviai, tačiau naujo konkurso skelbimas, anot jo, reikštų, jog Lietuva prarastų projektui skirtas ES lėšas.

Dvejus metus trukusio ruožo nuo Kaišiadorių iki Klaipėdos bei Vilniaus mazgo elektrifikavimo projektavimo ir rangovo konkurso laimėtoju praėjusį mėnesį paskelbtas Ispanijos „Elecnor“ ir „Instalaciones Inabensa“ konsorciumas, pasiūlęs projektą įgyvendinti už 363 mln. eurų.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)