Mažesnis bendras „katilas“

Suomijos pasiūlymas numato, kad ES septynerių metų biudžetas sieks 1,07 proc. nuo bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP), t.y. 1,087 trln. eurų.

ES Tarybai pirmininkaujančios Suomijos pateiktas atnaujintas derybų paketas nepriartina prie susitarimo. Bendras ES biudžeto dydis mažinamas 47 mlrd. eurų (iki 1,07 ES BNP), tai neatitinka ambicingos ES darbotvarkės, deramo tradicinių politikų finansavimo ir naujų iššūkių sprendimo“, – komentavo Lietuvos atstovybės prie ES vadovė ambasadorė Jovita Neliupšienė.

Anksčiau EK siūlė 1,114 proc. (t. y. apie 47 mlrd. eurų didesnį biudžetą), Europos Parlamentas – 1,3 proc., tačiau turtingosios ir didžiausią dalį į ES biudžetą sunešančios valstybės Olandija, Švedija, Austrija, Danija ar Vokietija – tik 1 proc.

Lietuva visą laiką pasisakė už didesnį DFP.

„Mes išreiškėme savo poziciją, kad biudžetas turėtų būti ambicingesnis, turime strateginę dienotvarkę, aiškius tikslus dėl inovacijų, įtraukties, išorinių sienų apsaugos, o padaryti daugiau su mažiau pinigų – gal būna pasakose, bet realiame gyvenime taip būna retai“, – spalio mėnesį po Europos vadovų tarybos susitikimo kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda.

Jau EK pasiūlytai DFP Sanglaudos politikai skiriama dalis mažėjo 10 proc., bendrai žemės ūkio politikai – 15 proc., lyginant su 2014–2020 m. Kaip spalio pradžioje vykusioje Europos politikos studijų centro konferencijoje „European #Futures“ aiškino už biudžetą atsakingo Generalinio direktorato vadovas Gertas Janas Koopmanas, sanglauda mažėja dėl kelių priežasčių – visų pirma, britų pasitraukimas ir dėl to atsiversianti skylė ES biudžete, kiti prioritetai (inovacijos, aplinkosauga, sienų apsauga ir pan.) bei per ankstesnius metus įvykęs atotrūkio tarp skurdžiausių ir turtingiausių ES regionų sumažėjimas.

3 pagrindiniai skauduliai

Tačiau toks diržų veržimasis ypač smarkiai atsilieptų Lietuvai, nors mūsų šalies įmokos į ES biudžetą išaugtų. Skaičiuota, kad konkrečiai Lietuvai parama 2021–2017 m., lyginant su 2014–2020 m., sumažės net 24 proc. per sanglaudą – iki 5,6 mlrd. eurų (t.y. bus mažesnė 1,8 mlrd. eurų) ir minus 5,2 proc. per žemės ūkį (t. y. mažesnė 249 mln. eurų). Lietuvos BVP vienam gyventojui viršijo 75 proc. ES vidurkio ir šalis yra traktuojama kaip tarpinis regionas tarp mažiau ir labiau išsivysčiusių regionų, todėl jai atitinkamai mažinamos ES Sanglaudos politikos lėšos.

Dabar, pagal suomių pasiūlymą, bendrai ES mastu sanglaudos biudžetas dar labiau mažinamas – net 12 procentų. Konkrečiai Lietuvai ši parama mažėja jau 27 proc., arba daugiau nei 2 mlrd. eurų – iki 5,37 mlrd. eurų.

„Mūsų visi skauduliai, problemos išlieka. Sanglaudos politikos srityje problemos tik pagilėja. Pagal Komisijos pasiūlymą būtume gavę 24 proc. mažiau Sanglaudos politikos lėšų, ir tai mums buvo nepriimtina, o pagal suomių kompromisą mažinimas didėja – minus 27 proc. Tai dar labiau nepriimtina“, – teigė Finansų ministerijos ES ir tarptautinių santykių departamento direktorius Darius Trakelis.

Anot departamento direktoriaus, Sanglaudos politikos lėšos labai stipriai prisidėjo prie Lietuvos pasiekto 75 proc. rodiklio, tačiau yra Vilnius ir likusi Lietuva – regioniniai išsivystymo skirtumai didžiuliai.

„Mes tikrai negalime sakyti, kad Sanglaudos politikai nėra ką daryti Lietuvoje. Sumažinimas yra per didelis. Kitas dalykas – kalbant apie suomių derybų paketą, pagaliau įtvirtinta, kad Lietuva, žvelgiant į naują finansinę perspektyvą, bus padalyta į du regionus – sostinės regionas ir likusi Lietuva. Tai iliustruoja, kad daugiau kaip 75 proc. yra pasiekta tik sostinėje, bet ne likusioje Lietuvos dalyje“, – argumentavo D. Trakelis.

Tiesa, Suomija siūlo ne tiek daug mažinti žemės ūkiui skirtas lėšas – iki 13 proc., bet „atsiradę“ papildomi pinigai nukreipiami į kaimo plėtrą, o ne skiriami išorinės konvergencijos problemoms spręsti, kai Lietuvos (ir kitų naujųjų ES šalių) žemdirbiai gauna mažesnes išmokas.

„Tiesioginių išmokų konvergencijos srityje – taip pat nieko naujo, nėra jokių bandymų pagreitinti konvergenciją“, – kalbėjo D. Trakelis.

Be to, pagal suomių projektą, 2021–2027 m. Ignalinos atominei elektrinei uždaryti skiriama tiek, kiek numatė Komisija, – 490 mln. eurų (t. y. tik 70 proc. to, ko prašė Lietuva). Dar ankstesnės kadencijos Europos Parlamentas pritarė šiai sričiai skirti 780 mln. eurų.

„Mes ne kartą aiškinome ir argumentavome, kad Europos Komisijos pasiūlymas – tai tik 70 proc. poreikio“, – sakė D. Trakelis ir pridūrė, kad Europos Parlamentas šiuo klausimu atsižvelgė į realią situaciją.

„Kodėl mes kiekvieną kartą turime derėtis dėl lėšų Ignalinos atominei elektrinei uždaryti. Juk, kai prisijungėme prie ES, sutartyje buvo labai aiškiai įtvirtinta, kad mes uždarome, o ES finansuoja uždarymą“, – aiškino jis.

Laukia sunkios derybos

„Pasiūlymą (Suomijos – red. past.) reikia taisyti, nes negalima kiekvieną kartą bandyti pramušti dugno. Norėtume matyti labiau subalansuotą ir sąžiningesnį ES daugiametį biudžetą“, – Lietuvos poziciją išsakė ambasadorė J. Neliupšienė.

Pasak Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto bei Regioninės plėtros komiteto nario Bronio Ropės, suomių pasiūlymas labai panašus į EK: „Suomiai praktiškai perrašė Komisijos pasiūlymą, jokio naujo žingsnio nepasiūlė, ir tai problemų nesprendžia.“

Europarlamentaro teigimu, dabar didelė dalis atsakomybės teks prezidentui G. Nausėdai, jis dalyvaus gruodžio 12–13 d. Briuselyje vyksiančioje Europos vadovų taryboje.

„Gal valstybės vadovas „kiečiau pastovės“, tarkim, paminės, kad 2013 m. buvo suplanuota pasiekti išorinių išmokų vidurkį, bet jo nėra. Buvo sprendimas, kad 196 eurai už hektarą 2020 m., bet jo nėra (dabar yra 176 eurai). Tokiu atveju, jei mes bent atkovotume, kad nuo 2020 m. ne 176, o 196 eurai ir didėja iki 2027 m., turėtume 90 proc. vidurkio“, – apie išmokų žemdirbiams sulyginimą kalbėjo B. Ropė.

Paskutinė šiais metais Europos vadovų taryba turėtų būti nelengva, mat pateiktas suomių pasiūlymas netenkina ne tik Lietuvos, bet ir beveik visų kitų ES valstybių. Vieniems kliūva DFP dydis (vieniems – per didelis, kitiems – per mažas), kitiems – paskirstymas pinigų (vieniems – per mažai naujiems prioritetams, kitiems – per mažai sanglaudai ir žemės ūkiui).

Todėl nenuostabu, kad nesitikima dar šiemet pasiekti kompromiso. Tikėtina, kad mūšiai dėl DFP persikels į 2020 m. ir bus surengta neeilinė Europos vadovų taryba šiam gyvybiškai svarbiam klausimui išspręsti.