Anot analitiko, pirmiausia reiktų apsispręsti, ko siekiame įvedamais mokesčiais. Jo teigimu, siūlomu NT mokesčiu yra paprasčiausiai perkami balsai, o naudos – mažai.

„Mes turėtume apsispręsti – ko mes siekiame įvedamais mokesčiais. Jeigu mes norime reguliuoti NT rinką, tai turi būti visuotinis mokestis, tačiau nedidelis. Dabar jis yra pakankamai agresyvus ir piktas su esamais tarifais. Antra, dabar planuojama kartelę nuleisti iki 150 tūkst. eurų, o tai reiškia, kad surinksime du milijonus eurų. Kam to reikia?

Marius Dubnikovas

Pats administravimas yra absurdiškai maža suma, kur tiesiog erzinama visuomenė. Greičiausiai čia yra paprastas dalykas – tiesiog perkami balsai, kad štai mes tuos šykštuolius, turtuolius papildomai apmokestinsime ir surinkome baisius du milijonjus eurų“, – DELFI laidoje sakė M.Dubnikovas.

Ekonomistas Vaidas Navickas pritaria, kad naudos iš 2 milijonų – labai mažai.

„Du milijonai, surinkti per visą Lietuvą, tai apskritai neturės jokio poveikio. Poveikis yra politinis. Kam tai daroma? Mes kalbame apie kažkokį niekinį mokestį, kuris surinks galbūt du milijonus tam, kad mes nekalbėtume apie mūsų rimtas mokestines problemas.

Nausėda siūlė apmokestinti dideles pajamas gaunančius žmones, žmones, kurie gauna dideles pajamas iš individualios veiklos, iš dividendų ir kapitalo prieaugio, norėjo padidinti tarifą nuo 15 iki 20 proc., kad panašėtų apmokestinimas tų pajamų ir darbo pajamų, bet mes apie tai nieko negirdime. Tai buvo tyliai numarinta kažkokiame komitete ir viskas. Mes kalbame apie du milijonus, kai Nausėda yra įsipareigojęs visuomenei surinkti 5 proc. BVP.

Čia yra kažkokia kvailystė, kur paimamas turtas, tada padalinama iš žmonių, kurie tą turtą turi, iš šeimos narių skaičiaus, ir yra kažkokie slenksčiai. Kur eina tos pajamos? Civilizuotame pasaulyje tos pajamos eitų savivaldybėms ir jos spręstų, kiek nori apmokestinti savo turtą ir kaip tas pajamas naudoti. O pas mus yra toks niekinis mokestis, kvailai sukonstruotas, iš kurių mes gausime du milijonus, bet čia yra dūmų uždanga“, – tikino pašnekovas.

M. Dubnikovas įsitikinęs, kad šis mokestis visiškai nepadės „atvėsinti“ NT rinką ar sureguliuoti kainas.

„Jis niekaip neveiks. Jo galima ir lygiai taip pat išvengti, nes turtingas žmogus iš esmės gali NT perkelti ant įmonės ir įmonės NT mokesčiai bus daug patrauklesni nei turint tą turtą asmeniškai“, – pastebėjo jis.

Pasak jo, NT mokestis galėtų būti visuotinis, jei jis būtų nedidelis ir darytų reguliavimo, o ne baudimo funkciją.

„Dabar valdantieji bando įvesti mokestį Vilniui, ten kur nėra jo elektorato“, – sako M. Dubnikovas.

„Mes dažnai užteršiame mokesčių sistemą su mokesčiais, kurie daro mažai efekto ir mažai surenka pajamų. Realiai šalis gyvena iš 3 mokesčių: GPM, PVM ir akcizai. Čia reikėtų kreipti dėmesį“, – taip pat laidos metu pridūrė M.Dubnikovas.

Marius Dubnikovas, Vaidas Navickas

DELFI primena, kad antradienį per svarstymą plenariniame posėdyje už tai numatantį projektą balsavo 50 parlamentarų, 17 buvo prieš, 26 susilaikė. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto parengtame projekte taip pat siūloma padidinti minimalų mokesčio tarifą. Vietoje 0,3 proc. būtų taikomas 0,5 proc.

Šiuo tarifu siūloma apmokestinti gyventojų ir komercinės paskirties turto vertės dalį, viršijančią 150 tūkst. eurų, tačiau neviršijančią 300 tūkst. eurų. Dabar įstatyme numatoma, kad turto dalis tarp 300 tūkst. ir 500 tūkst. eurų apmokestinama 1 proc. Dalis virš 500 tūkst. eurų apmokestinama 2 proc. Tačiau savivaldybės gali taikyti ir didesnius tarifus. Neįgalų vaiką arba tris ir daugiau vaikų auginantiems asmenims neapmokestinamoji riba mažinama nuo 286 tūkst. eurų iki 200 tūkst. eurų.

„Sumažinus fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamajam turtui taikomą neapmokestinamąjį dydį, padidės gyventojų, kuriems atsiras prievolė mokėti nekilnojamojo turto mokestį, skaičius.

Tačiau kartu nekilnojamojo turto apmokestinimo plėtra sudarytų sąlygas būsto kainų burbulų prevencijai, kadangi platesnės apimties nekilnojamojo turto mokestis daro reikšmingesnį poveikį būsto kainų kintamumui, kuris tiesiogiai susijęs su finansų sistemos stabilumu – todėl siūlomi pakeitimai prisidėtų ir prie didesnio Lietuvos finansų sistemos stabilumo“, – rašoma ankstesnės projekto versijos aiškinamajame rašte.