Primename, kad Vyriausybė siūlo atidėti vaiko pinigų didinimą iki 2020-ųjų liepos. Anksčiau Vyriausybė buvo numačiusi vaiko pinigus nuo dabar esančių 50 iki 60 eurų didinti jau nuo sausio. Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad toks sprendimas priimtas balansuojant biudžetą, nes didinamos išlaidos kitoms sritims. Koreguodamas biudžeto projektą, pats Seimas taip pat yra pritaręs siūlymui „vaiko pinigus“ kitąmet kelti 20-čia eurų – iki 70 eurų, daugiavaikėms ir nepasiturinčioms šeimoms – iki 100 eurų. To siekia „valstiečių“ koalicijos partneriai „socialdarbiečiai“.
S. Skvernelis sako, kad koalicija dėl tokio siūlymo neturėtų susvyruoti, o patys sprendimai esą dar gali keistis Seime priėmus įstatymų pakeitimus, kurie leistų didinti pajamas.
Ladoje „DELFI diena“ Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Algirdas Butkevičius tikino, kad biudžetas pakoreguotas labai neženkliai.
„Aš manau, kad atnaujintas biudžeto variantas yra paprasčiausiai pakoreguotas, atsižvelgiant į pateiktus pasiūlymus. Esmė labai nesikeitė, nes komitetų pasiūlymai, vargu, ar gali labai pakoreguoti biudžetą“, – svarstė pašnekovas.
Vaiko pinigų universalioji dalis bus didinama nuo liepos 1 dienos. Laidoje taip pat politiko pasiteirauta, ar nebus taip, kad pusmetį apsimesime, jog biudžetas subalansuotas, o tada nuo liepos, kai bus didinami vaiko pinigai, matysime deficitą.
„Manęs netenkina, kai tokiais principais yra planuojami ateinančių metų asignavimai. Aš turbūt pasikartosiu, bet tose derybose turėjo būti finansų ministras, turėjo dalyvauti ir premjeras. Manau, kad turėjo būti aiškiai suformuota tokia nuostata – jeigu finansinės galimybės leidžia, tai tą pirmiausia turėjo pasakyti Finansų ministerija, kiek įvairioms prioritetinėms sritims galima skirti lėšų kitais metais. Aš visada laikausi to principo, kad geriau kiekvienais metais reikia skirti asignavimus, atsižvelgiant į ekonominę perspektyvą, o ne taip, kad vienais metais padidinome tam tikrų politikų iniciatyva, o paskui kitus dvejus ar trejus metus įšaldome tuos asignavimus tame pačiame lygyje“, – DELFI kalbėjo A.Butkevičius.
Pasiteiravus, ar neatrodo, kad ugniagesiams, medikams, mokytojams, atlyginimai keliami tų vaiko pinigų sąskaita, A.Butkevičius pabrėžė biudžeto sandaros įstatymą.
„Pirmiausia reikia prisiminti biudžeto sandaros įstatymą. Biudžeto sandaros įstatymas labai aiškiai pasako, kad pirmiausia turi būti kitais metais suplanuoti asignavimai atsižvelgiant į Vyriausybės priimtus nutarimus ar kitus teisės aktus, Seimo įstatymus“, – sakė politikas.
Tuo tarpu ekonomistas Ž.Mauricas pabrėžė, jog mato ne vieną iššūkį.
„Iššūkis tikrai egzistuoja, jis galbūt net yra dvigubas iššūkis. Viena vertus, yra tam tikras pažadų nevykdymas, nes vaiko pinigai nekils nuo kitų metų sausio 1 dienos, o kilimas atidedamas iki liepos. Net ne tik atidedamas, bet galimai ir pakibęs ore, jeigu nebus papildomų šaltinių, arba ekonomikos augimas nebus toks spartus, kaip prognozuojama, gali būti, kad to pakilimo ir visai nebus.
Dabar yra daug laužų gesinimo, noro įtikti visoms interesų grupėms ir matant, kad tų pajamų neužtenka, ieškoma įvairiausių būdų, kaip sumažinti tiesioginį poveikį biudžetui. Vienas iš tokių būdų yra nukelti kai kurių išmokų didinimo įsigaliojimą kuo ilgesniam laikotarpiui, tačiau, kaip jau ir minėjau, tai yra pakankamai pavojinga, nes tie pažadai gali būti neįgyvendinti, arba jeigu jie bus įgyvendinami, tai jau 2021 metų biudžetui tie asignavimų augimai jau bus jaučiami pilna apimtimi. Čia yra dalinai kiaulės pakišimas ateinančiai valdžiai“, – DELFI svarstė ekonomistas.
Anot jo, didžiausia rizika yra ta, kad pažadai gali būti neįgyvendinti, tačiau kai kurios visuomenės grupės tikrai pajus atlyginimų augimą.
„Žinoma, kad pajus, tik nerimą kelia pakankamai dosnūs pažadai, kalbant apie ilgesnį laikotarpį, net įvardijamos tam tikros absoliučios sumos. Viso to įgyvendinimas priklausys nuo ekonomikos augimo. Jeigu jis bus, galimai tie tikslai ir bus pasiekti, jeigu nebus – tai liks pažadais, kurie kels tų visuomenės grupių pyktį.
Aš matyčiau čia du didelius iššūkius. Kalbant apie ilgalaikę strategiją, jos akivaizdžiai nesilaikoma, keičiama kryptis, turint omenyje tai, kas buvo žadama ilgus metus. Pavyzdžiui, apie mokesčių reformą. Net nepraėjo vieneri metai, o jau viskas yra drastiškai keičiama. Kalbant apie pažadus didinti išlaidas, jau dabar yra dalijami labai dideli pažadai ir sukeliami lūkesčiai, nebūtinai pagalvojant, kas laukia ilgesnėje perspektyvoje“, – kalbėjo jis.
DELFI primena, kad palyginti su pirminiu biudžeto projektu, švietimo pagalbos specialistų atlyginimams didinti papildomai skiriama 10,3 mln. eurų, mokytojų – 15,6 mln. eurų, dėstytojų ir mokslininkų – 4,6 mln. eurų, ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo darbuotojų – 11,2 mln. eurų, kultūros ir meno darbuotojų – 6,4 mln. eurų. Taip pat dar papildomai, palyginti su pirminiu biudžeto projektu, skiriama bibliotekoms (0,3 mln. eurų), Kultūros ministerijos pavaldžių įstaigų finansavimui (1,12 mln. eurų).
Medikų atlyginimams didinti papildomai, palyginti su pirminiu biudžeto projektu, skiriama 40 mln. eurų (palyginti su 2019 metų pabaiga papildomai 122 mln. eurų), ugniagesių – 4 mln. eurų (palyginti su 2019 metų pabaiga papildomai 11,7 mln. eurų), policijos darbuotojų – 3,5 mln. eurų (palyginti su 2019 metų pabaiga papildomai 7,3 mln. eurų).
„Vaiko pinigai“ neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų (su priedu) nuo 2020 metų sausio 1 dienos padidės 20 eurų (nuo 70 iki 90 eurų), palyginti su šiais metais. Nuo 2020 metų liepos 1 dienos visiems vaikams bus skiriama dar po 10 eurų.
Senjorų vidutinė senatvės pensija didės 30 eurų (nuo 345 iki 375 eurų), o vidutinė pensija su būtinuoju stažu – 32,5 eurais (nuo 364,5 iki 397 eurų). Bazinės pensijos indeksavimui nuo 2020 metų liepos 1 dienos papildomai skiriama dar 15,9 mln. eurų, arba vidutiniškai 3,5 eurų žmogui.
Dirbantiesiems išlieka pirminis Vyriausybės siūlymas: minimali mėnesinė alga (MMA) „ant popieriaus“ padidės – 52 eurais (nuo 555 iki 607 eurų), o MMA „į rankas“ – 41 euru. Ateinančių metų didžiausia biudžeto dalis skirta socialinės apsaugos sričiai – 6 160 mln. eurų, papildomai 731 mln. eurų.
