„Brazilija ir Argentina vadovaujasi didžiuliu savo valiutų nuvertėjimu, – tviteryje rašė D. Trumpas, pridurdamas, kad tai kenkia Amerikos ūkininkams. – Nedelsiant atnaujinsiu muitų taikymą šių šalių plieno ir aliuminio importui.“
D. Trumpas praeitais metais paskelbė apie pasaulinius plienui ir aliuminiui įvedamus atitinkamai 25 ir 10 procentų siekiančius muitus, tačiau vėliau jis pritarė sprendimui kai kurias šalis nuo šių muitų atleisti, įtraukiant Argentiną ir Braziliją.
Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaras, save laikantis ideologiniu D. Trumpo sąjungininku, sakė, kad jis nedvejodamas kreipsis į Baltuosius rūmus ir bandys spręsti šią problemą.
„Kalbėsiuosi su (ekonomikos ministru) Paulo Guedesu“, – Brazilijoje žurnalistams sakė J. Bolsonaras. Prezidentas pridūrė, kad jei to prireiks, jis turi tiesioginį dialogo kanalą su D. Trumpu.
Savo tviterio paskyroje D. Trumpas taip pat ragino JAV federalinį rezervų banką (FED) „imtis panašių veiksmų“, kad jokios kitos šalys „negalėtų naudotis mūsų stipriu doleriu, toliau nuvertindamos savo valiutas.“
Lėtėjant pasaulio ekonomikai ir ryškėjant D. Trumpo prekybinių puolimų prieš Kiniją padariniams, FED šįmet tris kartus sumažino bazines palūkanų normas.
Nepaisant plačiai paplitusių nusiskundimų dėl muitų, pakenkusių JAV verslams, vartotojams ir ūkininkams, D. Trumpas savo tviteryje rašė, kad Vašingtonas iš muitų uždirbo „didelius kiekius pinigų“.
Brazilija ir Argentina dėl JAV-Kinijos prekybos karo gavo daug naudos, nes šios dvi šalys pakeitė Amerikos sojų pupelių ir kitų žemės ūkio prekių eksportą.
D. Trumpas taip pat teigė, kad nuo tada, kai 2018-ųjų kovą buvo įvesti muitai, JAV rinkos „pakilo iki 21 proc.“, nors akcijų indeksas siekė tik 14 proc.
