„Jau dabar gauname pranešimų apie tai, kad investuotojai, kurie žiūrėjo į Lietuvos bankų sektorių, nenorėtų to daryti dėl tokio greito teisinio reguliavimo. Toks įstatymas didintų koncentraciją, kuri dabar aukšta Lietuvoje. Trečia – yra ne vienas tarptautinis perspėjimas apie tai, kokią žalą tai atneštų ne tik bankininkystei ir bankų klientams, bet ir visai ekonomikai“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) klausymuose sakė M. Zalatorius.
Jis pateikė Lenkijos pavyzdį, kurioje veikia 31 bankas.
„Po šio mokesčio iš Lenkijos išėjo 7 bankai, 2 bankai paskelbė veiklos moratoriumą ir nė vienas (naujas – ELTA) bankas ar finansų institucija į Lenkiją neatėjo“, – tikino M. Zalatorius.
Jis teigė, kad LBA kategoriškai prieštarauja skubiam įstatymo svarstymui ir siūlo sukurti darbo grupę, kuri aptartų, koks reguliavimas būtų teisingas.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) narys Zbignevas Jedinskis siūlo apmokestinti finansų rinkos dalyvių turtą, jei šio mokesčio mokėtojo turto vertė viršija įstatymo projekte nustatytą dydį (300 milijonų eurų). Šis turtas būtų apmokestinamas 0,03 procento mėnesiniu finansų rinkų dalyvių mokesčio tarifu.
BFK yra nutaręs dėl šio mokesčio kreiptis ne į ECB, bet į Lietuvos institucijas.
Tuo metu Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sakė, kad kreiptis į ECB tokiu atveju privalu. Jis taip pat sutiko, kad toks mokestis galėtų būti perkeliamas vartotojams.
