Atleidžiant Lietuvos pašto valdybą, Susisiekimo ministerija iš viso išleido tris įsakymus. Pirmasis išleistas spalio 31 dieną ir pasirašytas susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus. Juo atleisti valdybos nariai Nerijus Datkūnas, Gražvydas Jukna, Danielius Merkinas, Janina Laskauskienė ir Jūratė Stanišauskienė. Iš karto paskirta naujoji valdyba: Susisiekimo ministerijos atstovai Roma Andruškevičienė, Povilas Drižas, Agnė Katkutė bei Janina Laskauskienė, taip pat ministerijai pavaldaus Lietuvos radijo ir televizijos centro generalinis direktorius Remigijus Šeris.
Lapkričio 4 dieną susisiekimo ministrą pavaduojantis Kęstutis Mažeika pasirašo kitą įsakymą. Juo teigiama, kad įvyko techninė klaida ir senoji valdyba dirbs iki gruodžio 31 dienos. Kaip pastebi teisininkai, termino keitimas teisiškai negali būti laikomas technine klaida. Tuo labiau, kai senoji valdyba savo darbus nutraukė spalio 31 dieną.
Lapkričio 11 dieną J. Narkevičius pasirašo dar vieną įsąkymą, kuriuo nuo lapkričio 26 dienos dar kartą atleidžia N. Datkūną, G. Jukną, D. Merkiną, J. Laskauskienę ir J. Stanišauskienę. Vėlgi paskiriama nauja valdyba. Tik šį kartą joje kiek kitokios pavardės. Iš naujo paskirti jau minėti R. Šeris, P. Drižas, R. Andruškevičienė, J. Laskauskienė, tik vietoje A. Katkutės jau paskiriamas Saulius Kerzas.
Visi šie dokumentai vis dar viešai nepaskelbti teisės aktų registre, tačiau DELFI pavyko juos gauti.
Kaip pastebi DELFI komentavęs daugybės metų patirtį turintis teisininkas, Susisiekimo ministerija dar kartą atleido pirmąją valdybą, bet antrojoje valdyboje atsidūrusios A. Katkutės niekas neatleido. Tai kelia klausimų dėl naujos valdybos teisėtumo.
Tačiau Susisiekimo ministerija laikosi pozicijos, kad teisiškai viskas buvo tvarkinga tiek su „techninės klaidos“ įsakymu, tiek ir paskutiniu įsakymu paskiriant naująją valdybą, kuri jau buvo kitokios sudėties nei nurodyta spalio 31 dieną.
Datos pakeitimas nėra „techninė klaida“
DELFI paprašė dviejų teisininkų įvertinti Susisiekimo ministerijos sudarytus įsakymus. Pirmiausia, abu teisininkai pastebėjo, kad lapkričio 4 dieną surašytas įsakymas dėl „techninės klaidos“ ištaisymo nėra galimas, nes teisiškai taisoma ne techninė klaida, o terminas, t. y. pakeičiama data. Vadinasi, toks dokumentas negaliojo ir senosios valdybos darbo pratęsti nebuvo galima.
„Deloitte“ Teisinių paslaugų departamentui vadovaujantis partneris Gintautas Bartkus DELFI patvirtino, kad tokių įsakymų, kaip lapkričio 4 dienos, būti negali. Anot jo, tokie keitimai negali būti traktuojami kaip „techninė klaida“, taikomi atgaline data, o be to ir patys valdybos nariai pripažino, kad savo atleidimo dieną laiko spalio 31 diena.
„Klausimas, ar tai techninė klaida. Techninė klaida paprastai yra kažkokia ne taip parašyta raidė, ne toks linksnis panaudotas, blogai nurodytos pareigos. Terminai, kada įsakymas įsigalioja, nuo kada galioja, nuo kada atšaukiu, tai jau nėra techninė klaida.
Nuo spalio 31 d. jau atsirado teisinės pasekmės – žmonės nebėra valdyboje. Naują įsakymą priimti lapkričio 4 dieną, po spalio 31 dienos, niekaip teisiškai nebegalima.
Be to, teisiškai svarbu tai, ar tie žmonės, kurie gavo šitą įsakymą, jį priėmė ar ne. (…) Tai reiškia, kad vien dėl tos priežasties, jeigu jie priėmė tokį įsakymą, vėliau jo keisti tuo labiau negalima. Be jų sutikimo jau pakeisti nebegali. Tai jau įsipareigojimas, prievolė ministerijai, įvykęs teisinis aktas“, – komentavo G. Bartkus.
Anot jo, dokumentų klastojimu to vadinti negalima, tai tiesiog – teisinis neraštingumas.
Advokatų kontoros „JUREX“ partneris, advokatas Marius Tamošiūnas komentare DELFI taip pat teigė, kad situacija dėl Lietuvos pašto valdybos atleidimo ir tolimesnis ministerijos pareigūnų pozicijos keitimas negali būti vertinamas nei kaip normalus, nei kaip įprastas.
„Iš įvykių eigos daugiau nei akivaizdu, kad iš pradžių buvo priimtas politinis sprendimas, neturintis nieko bendra nei su teise, nei su valstybės valdomų įmonių veiklos efektyvumo siekiais. Vėliau, sulaukus neigiamo visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio, situaciją imtasi „taisyti“, – komentuoja M. Tamošiūnas.
Jis įvardija tris svarbius aspektus, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį.
„Visų pirma, svarbu pabrėžti, kad jau priimant sprendimą, nedelsiant atšaukti LP valdybą nuo 2019–10–31, aiškiai nepagalvota nei apie tokio sprendimo teisines pasekmes, nei apie LP ir LP valdybos veiklos tęstinumą. Pavyzdžiui, nors ministro J. Narkevičiaus įsakymu paskirti nauji valstybės deleguojami valdybos nariai, visiškai nebuvo pagalvota apie tai, kaip bus parenkami nepriklausomi LP valdybos nariai. Lietuvai stojant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) viena iš sąlygų buvo didinti valstybės valdomų įstaigų valdybų nepriklausomumą ir depolitizuoti tokių įmonių veiklą. Kandidatų atrankos į nepriklausomus valdybos narius tvarką reglamentuoja dar 2015–06–17 d. priimtas Vyriausybės nutarimas, iš kurio nuostatų akivaizdu, kad per dieną tokių nepriklausomų narių teisėtai atrinkti neįmanoma – tam numatyta ir gana išsamiai reglamentuota atrankos procedūra. Pavyzdžiui, vien skelbimui apie nepriklausomų valdybos narių paraiškų priėmimą paskelbti numatytas 20 dienų terminas, o kur dar visos kitos atrankos procedūros.
Antra, bandymai vėliau ištaisyti situaciją visuomenės akyse „leidžiant“ valdybai dirbti iki 2019–12–31 d. atrodo ypač keistai ir demonstruoja visišką nesupratimą apie bendrovių valdybų ir, ypatingai, jų nepriklausomų narių darbo principus, geros bendrovių valdysenos kriterijus“, – komentuoja advokatas, pabrėždamas, kad staigus valdybos atleidimas rodo akivaizdų akcininko nepasitikėjimą esama valdyba, tad tokiu atveju turėtų būti suprantama, kad valdyba toliau dirbti negali.
Beje, jis prideda, kad valdybos nariai pagal įstatymą turi teisę bet kada atsistatydinti informavę apie tai prieš 14 dienų bendrovę, todėl įsakymai dėl jų darbo pratęsimo šiuo atveju neturi reikšmės.
Ir trečia, kaip jis nurodo, antruoju įsakymu buvo bandoma suktis iš nepatogios situacijos. Anot jo, įvykių chronologija ir įsakymų turinys rodo, kad bandyta skubotai ištaisyti susidariusią situaciją visuomenės akyse, o galiausiai pati ministerija susipainiojo savo pozicijoje.
Buvusi valdyba darbus nutraukė iš karto
Buvęs Lietuvos pašto valdybos pirmininkas Nerijus Datkūnas DELFI patvirtino, kad visi valdybos nariai suprato esą atleisti būtent nuo spalio 31 dienos. Kaip jau buvo skelbta viešame atleistos Lietuvos pašto valdybos išplatintame laiške, spalio 31 dieną Susisiekimo ministerijoje įvyko susitikimas tarp N. Datkūno, viceministro G. Mažeikos ir ministro patarėjos Joana Sokolnik.
Teigiama, kad susitikimo metu pasakyta, jog susisiekimo ministras J. Narkevič reikalauja nedelsiant nutraukti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centrinių pašto pastatų pardavimo aukcionus bei nedelsiant atleisti Lietuvos pašto generalinę direktorę Astą Sungailienę.
„Valdybos pirmininkui atsakius, kad tokie klausimai turi būti sprendžiami bendrovės Valdyboje, o vadovo atleidimas turi turėti aiškų pagrindą, tos pačios dienos vakare visi valdybos nariai gavo raštus dėl valdybos atšaukimo tą pačią dieną, t.y. 2019.10.31”, – buvo rašyta viešame laiške.
Maža to, kaip N. Datkūnas patvirtino DELFI, tą pačią dieną buvo ir gauta ministro padėka už darbus.
„Spalio 31 dienos vakare, apie 10 val. vakaro, kiekvienas narys gavome padėką nuo ministro. Ten parašyta: „kadangi suteiktomis akcininko teisėmis priėmiau sprendimą suformuoti naują valdybą, norėčiau jums padėkoti už profesionalumą ir atliktus darbus, ir palinkėti sėkmės siekiant savo tikslų ateityje“. Taigi, tos pačios dienos vakare gavome patvirtinimą, kad tikrai tikrai esame atleisti. Nebuvo jokių abejonių dėl to“, – DELFI patvirtino N. Datkūnas.
Jis taip pat papasakojo, kad lapkričio 4 dienos vakarą dalis valdybos narių susitiko su viceministrais G. Mažeika ir Vladislavu Kondratovičiumi. Kalbėta apie tai, kokiomis sąlygomis valdyba sutiktų grįžti dirbti.
„Jau buvo pradėjęs kilti triukšmas dėl „Sodros“ pensijų. Mes pasakėme aiškią poziciją. Pirma, nesutinkame, kad reikia stabdyti Vilniaus centrinio pašto aukcioną, nes šios lėšos būtinos įmonės plėtrai. Taip pat mes pasakėme sąlygą, kad ministras turi „atšaukti atšaukimą“. O lapkričio 6 dienos vakare, po 17 val., gavome informaciją dėl datos pakeitimo“, – apie susidėliojusius įvykius teigė N. Datkūnas.
Po lapkričio 11 dieną įvykusio susitikimo su ministru, nepavykus susitarti dėl tolesnės valdybos veiklos sąlygų, buvo išplatintas viešas laiškas, kuriuo paskelbta, kad valdyba darbus baigė atleidimo dieną, spalio 31 d.
„Nuo spalio 31 d. nebuvo jokio valdybos darbo, nes mums advokatai pasakė, kad jūs nesate teisėta valdyba, jei priiminėsit sprendimus galite būti apkaltinti dėl žalos įmonei“, – teigia N. Datkūnas.
Klausimų kyla dėl dabartinės valdybos sudėties
Tačiau dar daugiau įdomybių iškilo pažvelgus ir į lapkričio 11 dienos įsakymą. Pastarajame vėlgi išvardyta, kad nuo lapkričio 26 dienos atšaukiama senoji valdyba (N. Datkūnas, G. Jukna, D. Merkinas, J. Laskauskienė, J. Stanišauskienė) ir skiriama nauja valdyba. Ši – beveik tokios paties sudėties, kaip spalio 31 dienos suburta valdyba, išskyrus vieną asmenį.
Spalio 31 dieną į naują valdybą buvo paskirti Roma Andruškevičienė, Povilas Driža, Janina Laskauskienė, Remigijus Šerys ir Agnė Katkutė. Lapkričio 11 įsakyme Agnės Katkutės nebėra, paskiriamas Saulius Kerzas.
„Deloitte“ Teisinių paslaugų departamentui vadovaujantis partneris Gintautas Bartkus teigia, kad iš esmės tai reiškia, jog šiuo metu valdyboje yra šeši nariai. Mat pirmuoju įsakymu į ją įtraukta Agnė Katkutė Susisiekimo ministerijos taip ir nebuvo atšaukta.
„Nuo spalio 31 dienos, tiksliau nuo lapkričio 1 dienos, naujai paskirti žmonės yra valdybos nariai, viskas. Ministras gali bet kada šitą naująją valdybą atleisti ir vėl paskirti kokią nors kitą valdybą. (…) Turėjo būti taip pat parašyta, kad atšaukiu iš tos naujos valdybos narius ir paskiriu naujais valdybos nariais dar kažką. (…) Čia ir atsiranda ta problema, nes dabar gausis taip, kad Katkutės niekas neatleido, o dar papildomai išrinko Saulių Kerzą, o įstatai turbūt riboja skaičių. Kitaip sakant, dabar visiškai pasidarė nebeaiški sudėtis. Jie turėjo atšaukti tą antrą valdybą suformuotą spalio 31 dienos įsakymu“, – mano G. Bartkus.
Anot jo, paprasčiausia būtų buvę, jei įsakymą būtų tiesiog nurodyta, kad atšaukiama iki tol veikusi valdyba, o ne išvardinti konkretūs asmenys. Teisininko nuomone, tokios valdybos sprendimai ateityje gali būti kvestionuojami.
„Kaip su ta Katkute nuo lapkričio 26 dienos? Ji valdybos narė ar ne? Lieka neaiškumas. Valdyba netinkamai suformuota. Netinkamai suformuotas valdymo organas gali turėti labai daug neigiamų pasekmių, nes kažkuriuo momentu ir jo sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais, nes ir pats organas buvo suformuotas netinkamai. Tai labai didelė rizika. Renkant ir formuojant valdymo organus neturi būti padaroma jokių neaiškumų, klaidų ar panašių dalykų. Tai gali turėti įmonei įtakos, kad ir po 2–3 metų“, – kalbėjo G. Bartkus.
Jis pridėjo, kad be abejonės problemų kyla ir dėl naujai išrinktų valdybos narių nepriklausomumo. Mat dabar didžioji dalis jų – Susisiekimo ministerijos darbuotojai.
„Gera praktika tokia, kad įtraukiami nepriklausomi valdybos nariai iš šalies, kurie užtikrina nesikišimą į valdybos svarstomus klausimus. Įstatymas draudžia kištis. Sakyti, kad pastatą negali parduoti ar ką, tai tiesioginis akcininko kišimasis į bendrovės valdymą, ką draudžia akcinių bendrovių įstatymas. (…) Negerai, kad Susisiekimo ministerija įgaliota veikti akcininko vardu, nes susikerta reguliavimo sritys“, – pastebėjo teisininkas.
Susisiekimo ministerija problemų nemato
DELFI aiškinantis situaciją, pirmiausia pastebėta, kad nei vieno iš šių Susisiekimo ministerijos įsakymų nėra viešame teisės aktų registre. DELFI paklausė ministerijos, kodėl jie neskelbiami viešai?
„Susisiekimo ministro 2019 m. spalio 31 d. ir 2019 m. lapkričio 4 d. įsakymai nėra norminiai teisės aktai, todėl teisės aktų registre nėra viešai skelbiami. Juridiniai faktai, susiję su bendrovių valdymo organų pasikeitimais, yra registruojami ir skelbiami viešai VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka ir terminais (per trisdešimt dienų nuo pakeitimų atlikimo dienos)“, – paaiškino Susisiekimo ministerija.
Vėliau, DELFI susipažinus su įsakymais, ministerijai išsiųstas antras paklausimas. Juo teirautasi dėl lapkričio 4 dienos įsakymo, kurį teisininkai vertina kaip negalimą, kadangi datos keitimas nėra techninės klaidos taisymas. Ministerija laikosi kitos pozicijos.
„Lapkričio 4 d. įsakymas yra teisėtas ir galioja, jis skirtas patikslinti / paaiškinti Susisiekimo ministerijos, kaip vienintelio akcininko, sprendimą, kuris buvo priimtas š. m. spalio 31 d. Šis sprendimas buvo priimtas po susitikimo su AB Lietuvos pašto atstovais ir valdybos nariais“, – savo pozicijos laikosi Susisiekimo ministerija.
Taip pat ir teirautasi dėl naujosios, lapkričio 11 dienos įsakymu suformuotos valdybos sudėties. Teisininko vertinimu, valdybos sudėtis nėra aiški, kadangi oficialiai nebuvo atšaukta spalio 31 dieną sudaryta valdyba.
Susisiekimo ministerija konkrečiai neatsakė, kodėl nebuvo atšaukta pirmuoju įsakymu suformuota valdyba. Tikimasi, kad viską išspręs Registrų centras.
„Susisiekimo ministro 2019 m. lapkričio 11 d. įsakymas, kuris buvo išleistas po tą pačią dieną gauto keturių nepriklausomų AB Lietuvos pašto valdybos narių rašto dėl atsistatydinimo, aiškiai nurodo nuo 2019 m. lapkričio 26 d. suformuotos valdybos sudėtį. Šių valdybos narių atžvilgiu buvo atliktas vertinimas ir patikrinimas, siekiant įvertinti kandidatų atitiktį teisės aktų nustatytiems reikalavimams. Ministerijos žiniomis, bendrovė artimiausiu metu ketina įregistruoti naujos valdybos sudėti VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre, kas turėtų išsklaidyti bet kokias visuomenės abejones dėl AB Lietuvos pašto valdybos sudėties“, – rašoma atsiųstame komentare.
Dėl duomenų netikslumų klausimų per Vyriausybės valandą Seime sulaukė ir susisiekimo ministras J. Narkevičius. Seimo narys Jurgis Razma teigė, kad valdybos nariai atleisti tris kartus, trimis skirtingomis datomis. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad tos keitimas negali būti laikomas techninės klaidos taisymu.
„Tik, kai išsigandote, kad paštas nebegalės pretenduoti į pensijos išnešiojimą, turbūt ėmėtės padėtį karštligiškai ištaisyti? Deja, tai padaryta su šiurkščiais teisiniais pažeidimais. Trečias jūsų įsakymas, kur jau trečia Lietuvos pašto valdybos atleidimo data, lapkričio 26 diena. Ar nemanote, kad tokį teisinį nihilizmą demonstruojančiam asmeniui tikrai ne vieta ministro kėdėje?“, – klausė J. Razma.
Ministras į tai atsakė, kad viskas vykdoma pagal juristų poziciją.
„Dėl juridinio aspekto aš jau ne kartą aiškinau ir dar kartą pakartosiu, kad tai yra juristų pozicija, pagal kurią ir vykdomi veiksmai. Toks būtų mano atsakymas. O dėl jūsų kitų spėlionių, tai tegu lieka jūsų spėlionės. Mano pozicija yra tokia, kokią buvau jau ne kartą išsakęs. Yra rimtų darbų, kuriais reikia užsiiminėti ir tuo užsiimu. O pašto valdyba ir pašto darbas yra nuosekliai ne tik tai stebimas, bet ir vykdomas pagal teisės aktus: ir valdyba, ir visa veikla yra koordinuojama ir vykdoma“, – teigė J. Narkevičius.
Išsamios informacijos vis dar trūksta
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus programų vadovė Ingrida Kalinauskienė DELFI komentavo, kad susidariusi situacija dėl Lietuvos pašto valdybos yra neraminanti, gali kilti daug klausimų, kai sprendimai nuolat keičiami.
„Mano nuomone, politikai turi rodyti pavyzdį ir tokiose situacijose reaguoti greičiau - pateikti atsakymus, informuoti apie kitus žingsnius. Juk iš mūsų išrinktų atstovų tikimės, kad jie priims pagrįstus ir tvarius sprendimus. Todėl nustebčiau, jei su minimais dokumentais nebūtų galima oficialiai susipažinti.
Šiame kontekste man trūksta pagrindimo, pagal kokius rodiklius buvo įvertinta „Lietuvos pašto“ valdybos veikla: ar ji dirbo gerai, ar ne, kuo remiantis buvo nuspręsta ją atleisti. Be jokios abejonės, valdybos turi veikti pagal aukščiausius elgesio standartus. Labai tikiuosi, kad ši istorija nėra ženklas, jog žengiame žingsnį atgal su valstybės valdomų įmonių reforma. Juk įstodami į EBPO aiškiai įsipareigojome tam skirti daugiau dėmesio“, – komentuoja I. Kalinauskienė.
Pasak jos, iš „Transparency International“ atliktų tyrimų matyti, kad ir valstybės, ir savivaldybių valdomų įmonių vadovai dažnai yra susiję su politinėmis partijomis, o tokia aplinka palanki korupcinėms rizikoms.
Dalis Seimo narių kreipėsi į prokuratūrą
DELFI primena, kad Seimo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Dainius Kreivys, Ingrida Šimonytė ir Andrius Navickas bei Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Eugenijus Gentvilas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Teigiama, kad paskiriant Lietuvos pašto valdybą naujai keturių metų kadencijai, buvo galimai pažeidžiami teisės aktų reikalavimai dėl kandidatų nepriklausomumo ir atrankos kriterijų.
Naująją valdybą sudaro: Saulius Kerza – Susisiekimo ministerijos Biudžeto ir investicijų departamento direktorius, Roma Andruškevičienė – Susisiekimo ministerijos Valstybės turto ir įmonių valdymo skyriaus vedėja, Povilas Drižas – Susisiekimo ministerijos Teisės ir personalo skyriaus patarėjas, Janina Laskauskienė – Susisiekimo ministerijos Valstybės turto ir įmonių valdymo skyriaus patarėja, Remigijus Šerys – AB Lietuvos radijo ir televizijos centro generalinis direktorius.
Pažymima, kad atsistatydinus Lietuvos pašto valdybai, susisiekimo ministras turėjo laikytis aprašo reikalavimų ir inicijuoti nepriklausomų kandidatų į valdybos narius atranką. Tačiau ministras J. Narkevičius neinicijavo ir nevykdė atrankos, o paskyrė Lietuvos pašto valdybos nariais 4 Susisiekimo ministerijos valstybės tarnautojus, kurie neatitinka nepriklausomumo reikalavimo.
Parlamentarų grupė kreipimesi į Generalinę prokuratūrą prašo prokuroro kreiptis į teismą su ieškiniu prašant panaikinti susisiekimo ministro J. Narkevičiaus lapkričio 11 d. įsakymo 2 ir 3 punktus bei prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones sustabdant susisiekimo ministro įsakymo Nr.3–506 vykdymą.
DELFI dėl šio kreipimosi paprašė ministerijos komentaro.
„Susisiekimo ministerija susilaiko nuo Seimo narių veiksmų vertinimo, nes tai yra politikavimas. Ministerija taip pat nėra susipažinusi su šio skundo turiniu, todėl negali jo pakomentuoti“, – rašoma gautame atsakyme.
