Šiuos duomenis apie savininkus kaupia Estija, Latvija, Švedija ir Danija. Lietuva jų registro neturi, nors nuo 2020 metų sausio 1 dienos yra numatyta pradėti juos skelbti viešai, teigiama antradienį paskelbtame TILS pranešime.
Registrų centras tvirtina iš savo pusės atlikęs visus parengiamuosius darbus, reikalingus sukurti galutinių naudos gavėjų registrą.
„Mūsų žiniomis, kitų metų biudžete yra skirta lėšų šio registro sukūrimui, tačiau net nelaukiant finansavimo patvirtinimo Registrų centras iš anksto yra atlikęs visus darbus, būtinus pradėti reikalingas pirkimo procedūras. Naudos gavėjų posistemės sukūrimui bus būtina atlikti visas viešųjų pirkimų procedūras, programavimo, testavimo darbus, atlikti bandomąją eksploataciją“, – komentare BNS nurodė Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus.
„Optimistiniu vertinimu, ši posistemė galėtų pradėti veikti kitų metų antroje pusėje“, – pridūrė jis.
M. Samkus pabrėžė, kad Registrų centras šių metų vasarą jau atvėrė Nekilnojamojo turto registre kaupiamus aktualius duomenys apie pastatus ir žemės sklypus.
„Artimiausiu metu planuojama atvirų duomenų rinkinius papildyti Adresų registro ir Juridinių asmenų registro duomenimis, tačiau šie duomenys yra pakankamai jautrūs, todėl tam reikalingi teisės aktų pakeitimai, kuriuos Registrų centras jau yra inicijavęs. Priėmus reikiamus pakeitimus, numatoma, kad šie duomenys visuomenei atviri taps kitų metų pradžioje“, – tvirtino M. Samkus.
TILS teigimu, geriausiai Lietuva įvertinta už duomenis, kurie parodo, kas šalyje finansuoja politines kampanijas. Šie duomenys skelbiami viešai ir atvirų duomenų formatu, tad juos paprasta gauti ir analizuoti kompiuteriu, jie laiku ir greitai atnaujinami.
Lyginant su kitomis valstybėmis tik Lietuva viešina duomenis apie lobistų veiklą. Visgi jie pateikiami nepatogiai: nėra galimybių jų lyginti tarpusavyje, naudoti analizėms ar jais dalytis.
Vertinimo metu TILS taip pat atlikto pusšimčio ekspertų apklausą. Jos rezultatai rodo, kad atvirų duomenų poreikis šalyje yra didelis. Duomenimis bent kartą per savaitę naudojasi kas trečias respondentas, tačiau keturi iš dešimt atsakiusiųjų nėra patenkinti jų prieinamumu.
Ekspertams aktualiausi yra viešųjų pirkimų duomenys. Jie šiuo metu atvirų duomenų formatu neprieinami, teigia „Transparency International“ Lietuvos skyrius.
„Atviri duomenys užtikrina skaidrumą esamu laiku ir leidžia greitai bei paprastai pamatyti, kaip, pavyzdžiui, politikai susiję su verslu arba kam iš tikrųjų priklauso kokia nors viešųjų pirkimų konkurse dalyvaujanti įmonė“, – pranešime cituojamas skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.
„Labai norėčiau, kad Lietuva taptų atvirų duomenų čempione, o kolegos iš Registrų centro, VTEK ir kitų institucijų artimiausiu metu atvertų svarbiausius savo kaupiamus duomenis“, – pridūrė jis.
Atviri duomenys yra pirminiai viešojo sektoriaus institucijų kaupiami duomenys, pateikiami tokiu formatu, kuris leidžia duomenis nuskaityti kompiuteriu ir juos laisvai naudoti. Šie duomenys yra aktualūs, lengvai prieinami, skelbiami XLSX, XML, CSV bei kitais formatais.
Ši apžvalga atlikta 2019 metų rugsėjo – lapkričio mėnesiais, Lietuvoje apklausus 54 ekspertus ir peržiūrėjus viešai prieinamą informaciją.
Iš viso buvo vertinamos septynios Baltijos ir Šiaurės regiono šalys – Danija, Estija, Latvija, Lietuva, Norvegija, Suomija, Švedija.
Vertinimo metu apžvelgti penkių viešojo sektoriaus sričių duomenys: lobistinės veiklos, interesų ir turto deklaracijų, politinių partijų ir kampanijų, galutinių naudos gavėjų ir viešųjų pirkimų duomenys.
Iniciatyvą įgyvendino „Transparency International“ Lietuvos ir Latvijos skyriai bei organizacija „Open Knowledge“ Švedijoje.