Nesupranta, koks pasiūlymo tikslas


„Erudito licėjaus“ įkūrėjas ir vadovas Nerijus Pačėsa sako kol kas nesuprantantis, kokie tikrieji pasiūlymo tikslai.

„Teisybę pasakius, nežinau, ką jis duos, nes iniciatoriai šiek tiek blaškosi – pradžioj kalbėjo apie visas privačias mokyklas ir 20 mln. sutaupytų eurų. Dabar prakalbo tik apie pelno siekiančias privačias mokyklas ir 2–3 mln. eurų, kurių vargiai pakaktų tiems tikslams (pedagogų atlyginimams, valstybinių mokyklų ugdymo kokybei – DELFI)“, – laidoje „DELFI diena“ kalba N. Pačėsa.

„Nežinau, kaip valdžia pagrįs tokį sprendimą, nes pirmas dalykas, jis diskriminuoja tas šeimas, kurios eidamos į tokias mokyklas negautų krepšelio. Tai sunkiai suvokiamas dalykas, kaip galima vieniems skirti krepšelį, kitiems ne.

Kitas dalykas, tai tarsi sako, kad pelno siekiantis ūkio subjektas negali gauti biudžeto lėšų. Tai turėtų būti perkelta į visus kitus ūkio sektorius ir, matyt, jie negalėtų gauti užsakymų statyti mokyklą ar aprūpinti kariuomenę „auksiniais šaukštais“, ar daryti kitus valstybės užsakymus.

Iki šiol galiojo principas, kad pelno siekiančios organizacijos negalėjo gauti paramos. Bet tikrai niekada nebuvo viešai keltas klausimas, kad negalėtų gauti biudžeto lėšų ar ES paramos. Man būtų įdomu išgirsti argumentus, kuo tai grindžiama“, – svarsto jis.

Anot N. Pačėsos, mokinio krepšelio pinigai dabar naudojami mokymo priemonėms pirkti, mokytojų atlyginimams mokėti, iš jų taip pat apmokamos edukacinės veiklos.

„Mūsų atveju, mokinio krepšelis dengia tik labai nedidelę dalį šių lėšų ir mes esame įskaičiavę į ugdymo mokestį visas mokymo priemones, kas reiškia, kad kainoje atsispindi ir mokinio krepšelis“, – pabrėžia mokyklos vadovas.

Mokytojų alga – 1800–1900 eurų


Jo vadovaujamoje mokykloje šiuo metu mokosi apie 300 mokinių. Kitais metais mokykla, planuojama, gaus apie 300 tūkst. eurų iš valstybės biudžeto, kas, N. Pačėso teigimu, sudaro apie 15 proc. įstaigos biudžeto. Mokymosi kaina mokykloje svyruoja priklausomai nuo klasės, mokėjimo būdo, mokomosios kalbos ir siekia nuo 400 iki 600 eurų per mėnesį arba 4000–6000 per metus. Vidutinė mokytojų alga, teigia vadovas, svyruoja apie 1800–1900 eurų.

Paklaustas, kas lėmė, kad pernai mokykla patyrė daugiau nei 155 tūkstančius eurų nuostolio, N. Pačėsa sako, kad šiuo metu daug investuojama į mokyklos infrastruktūrą.

„Mes esam jauna mokykla ir labai daug investuojame. Turime vieną pažangiausių infrastruktūrų Lietuvoje, aprūpinam kiekvieną mokinį visom metodinėm priemonėm, daug investuojame į mokytojus, jų algos yra aukštos. Visa tai generuoja nuostolį. Pradėdami ketvirtus metus daug investuojame ir jos kol kas neatsipirko ir negreit atsipirks“, – aiškina N. Pačėsa.

Nerijus Pačėsa

Kaip atsiranda tokie skirtumai, kai, pavyzdžiui, dažniausiai viešojoje erdvėje linksniuojamos Austėjos Landsbergienės mokyklų tinklas pernai uždirbo daugiau nei 900 tūkst. eurų pelno, N. Pačėsa atsakė trumpai: „Tikrai nežinau.“

„Turbūt reikėtų ponios, apie kurią kalbate, ir klausti, kokiu būdu pinigai uždirbti. Man sunku komentuoti, žinau savo situaciją, į ką mes investuojame, kiek kainuoja kokybiškas ugdymas. Jo kaina labai aukšta. Komentuoti kitų mokyklų finansinius rezultatus man neįmanoma“, – teigia „Erudito licėjaus“ vadovas.

Dalį išlaidų galėtų perkelti tėvams


Pasak N. Pačėsos, jei pasiūlymas būtų įgyvendintas, mokykla didelių nuostolių neturėtų patirti.

„Mes nesame labai priklausomi nuo šitų mokinio krepšelio lėšų. Aš jau turiu pamokas iš ISM universiteto, kai jam vadovavau. Kažkada buvo įvestas studento krepšelis, reikšminga dalis nukreipta į privačias mokyklas, ir panašūs principai įsigaliojo, jo neliko, ISM universitetas puikiai gyvuoja ir manau daug metų gyvuos. Surasti rezervų, kaip kompensuoti 10–15 proc. praradimus, vadybine prasme yra labai lengva“, – sako jis.

„Erudito licėjaus“ vadovas tikisi, kad valdžios sprendimai bus prognozuojami ir galės pradėti jiems ruoštis, nors, kokių priemonių imtųsi, kol kas nežino.

„Nesvarsčiau, ką darysime. Manau, šitas pasiūlymas toks absurdiškas, kad neįsivaizduoju, jog jis būtų įgyvendintas. Jeigu taip nutiks, tai gali būti ir kažkiek kaina koreguojama, galbūt mes sumažinsime investicijas ir kol kas versimės nerealizuodami planų, galbūt perkelsime tėvams mokėti už ugdymo priemones, vadovėlius, pratybas. Kelių yra daug“, – kalba N. Pačėsa.

Jis sako, kad už siūlymų gali slypėti ir kokie nors asmeniniai tikslai, nes yra lengvas būdas išvengti tokio sprendimo.

„Jeigu bet kuri iš 13 mokyklų, gali tapti viešąja įstaiga, tai ko tada siekiama šiuo įstatymu?“ – klausia jis.

„Čia yra kažkokie kiti tikslai, galbūt asmeniniai. Nes šį sprendimą apeiti ar jo išvengti yra labai paprastas būdas“, – sako privačios mokyklos vadovas.

Jo teigimu, yra daug alternatyvių kelių – valstybė gali neskirti lėšų privačioms mokykloms ir finansuoti tik valstybines, gali finansuoti visas, bet reikalauti, kad privačios mokyklos neimtų papildomo mokesčio: „Matau daug alternatyvų, kurios yra logiškos ir turi pagrindą, ir matau dabartinį pasiūlymą, kuris absoliučiai nelogiškas ir pasiduoda kritikai, subliūkšta.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (258)