Vandentvarkos įmonės įgyvendino ES lėšomis finansuojamus projektus, kurių tikslas – užtikrinti gyventojams kokybišką geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, t. y. padidinti gyventojų, besinaudojančių centralizuota vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo sistema, skaičių.
Kaip skelbiama pranešime, projektų įgyvendinimo metu buvo pasiekti fiziniai veiklos įgyvendinimo rodikliai. Sukurta infrastruktūra, kuriai buvo skirtas finansavimas, užtikrinta galimybė numatytam būstų skaičiui prisijungti prie naujai sukurtos infrastruktūros. Tačiau nebuvo pasiekti projektų stebėsenos rodikliai – prie sukurtos infrastruktūros per reikalaujamą laikotarpį dėl nuo bendrovių nepriklausančių priežasčių neprisijungė numatytas gyventojų skaičius.
Pasibaigus projektų įgyvendinimo laikotarpiui, Aplinkos projektų valdymo agentūra, įvertinusi susiklosčiusią situaciją, konstatavo, kad nepasiekti stebėsenos rodikliai lėmė finansavimo ir administravimo sutarties bei teisės aktų pažeidimus, kurių pagrindu vandentvarkos įmonės buvo įpareigotos grąžinti didžiules skirto finansavimo lėšas (bendrai – apie 11 mln. eurų).
Atitinkamai, remdamasis Aplinkos projektų valdymo agentūros išvadomis, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika priėmė įsakymus, kurių pagrindu vandentvarkos įmonės buvo įpareigotos grąžinti konkrečias išmokėtų lėšų sumas.
Lapkričio 13 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad reikalavimas „Kauno vandenys“ grąžinti netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažintą finansavimo sumą yra neteisėtas.
