Seime vykusioje konferencijoje „Kuo pakeisime išeinančius bankus regionuose: problemos, galimybės ir perspektyvos“ Lietuvos banko vadovas V. Vasiliauskas kalbėjo, kad situacija skirtinga mokėjimų ir paskolų rinkoje. Mat paskolų rinkoje su problemomis daugiausia susiduria smulkusis ir vidutinis verslas, o mokėjimų – gyventojai, kuriems sunku naudotis skaitmeninėmis bankų paslaugomis.

Gyventojų įpročiai po truputį keičiasi

Štai mokėjimų rinkoje, pastebima, kad situacija labai greitai keičiasi, viskas juda link skaitmenizacijos. Lietuvos banko duomenimis, 2015 m. II pusmetį Lietuvoje dar buvo 321 bankų skyrius, o 2019 I pusmetį – 157. Tačiau grynieji Lietuvoje vis dar labai reikšmingi ir užima nemažą atsiskaitymų dalį.

„Šių metų apklausa parodė, kad 20 proc., kas penktas gyventojas vis dar gauna darbo užmokestį arba pagrindinį savo pajamų šaltinį grynaisiais pinigais“, – teigė V. Vasiliauskas ir pridėjo, kad yra ryškūs skirtumai tarp miesto ir kaimo – mieste elektroniniai atsiskaitymo būdai populiaresni.

Kokios alternatyvos lieka regionų gyventojams? Pasak V. Vasiliausko, alternatyvos daugiausia susijusios ne su pačiu bankiniu sektoriumi, o su trečiosiomis šalimis – paslaugų terminalai, spaudos kioskai, prekybos centrai, kurie teikia pinigų išgryninimo paslaugas.

„Mūsų skaičiavimais, grynųjų pinigų aptarnavimo vietų skaičius nėra sumažėjęs, o padaugėję“, – teigė V. Vasiliauskas.

Vitas Vasiliauskas

Jis taip pat nurodė, kad Lietuvos banko duomenimis, pamažu keičiasi ir pačių gyventojų įpročiai – sparčiai auga mokėjimų negrynaisiais pinigais atvejų skaičius. Skaičiuojama, kad Lietuvoje žmogus atlieka 200 mokėjimų per metus, ES šis vidurkis siekia 270.

„Grynieji vis dar vyrauja, bet elektroninė forma populiarėja ir priežastys keistis ateityje nemenkos, turint omeny, kad 88 proc. gyventojų turi mokėjimo sąskaitą ir kortelę. Mano asmenine nuomone, elektroninė erdvė turi potencialą plėstis. (…) Kalbant apie miestus ir regionų skirtumus, žinoma, jie yra. Regionų gyventojams atsiskaitant prekybos vietose ne vien išgryninimo klausimas yra svarbus“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.

Tai ilgalaikis projektas tam, kad tos keturios bankinės licencijos taptų mažmenines paslaugas teikiančiais rinkos dalyviais, reikia laiko.
Vitas Vasiliauskas

Anot Lietuvos banko vadovo, problemas gali padėti išspręsti kredito unijos, kurios sparčiai auga, bei naujų įstaigų finansų rinkoje pritraukimas.

„Nuo 2018 m. pabaigos išduotos 4 licencijos. Tai ilgalaikis projektas tam, kad tos keturios bankinės licencijos taptų mažmenines paslaugas teikiančiais rinkos dalyviais, reikia laiko. Keturios licencijos dabar dar svarstomos“, – teigė V. Vasiliauskas.

Skolintis sunkiausia verslui

Lietuvos banko vadovas konferencijoje apžvelgė ir kreditavimo paslaugų prieinamumą Lietuvoje.

„Bankų skolinimas pastaruoju metu prislopęs, nors įmonėms ir namų ūkiams, bendrai kalbant, paskolų portfelis toliau didėja, bet reikia kalbėti apie atskiras kredito rūšis: atskirti namų ūkius ir skolinimą verslui“, – teigė V. Vasiliauskas.

Jis atkreipia dėmesį, kad gyventojai ir toliau aktyviai skolinasi, tačiau skolinimas įmonėms yra prislopęs.

„Ne paslaptis, kad vidutiniškai darbo užmokestis metai iš metų didėja, gyventojų lūkesčiai taip pat. Natūralu, kad tai skatina gyventojus pirkti NT ir banko paskolų portfelis dėl to auga reikšmingai, beveik 10 proc. augimo nepristabdė ir paskutiniu metu ūgtelėjusios palūkanų normos.

Net ir pasyviausiame regione, kredito prasme, Utenoje, būsto paskolų portfelio augimas siekia maždaug 3 proc. Aktyviausi būsto paskolų ėmėjai tokiuose miestuose kaip Vilnius, Kaunas, Šiauliai. II ketvirtį augimas siekė maždaug 9 proc.“, – pastebi Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

V. Vasiliausko teigimu, šiek tiek lėčiau, bet taip pat auga ir vartojimo paskolų portfelis.

„Tarp vartojimo paskolų namų ūkiams teikėjų vyrauja ne bankinis sektorius, iš bankinio sektoriaus vartojimo paskolos po truputį migruoja link kitų paskolų teikėjų. Čia svarbiausi teikėjai yra lizingo kompanijos “, – sakė V. Vasiliauskas pridūręs, kad vartojimo paskolų segmente kuriasi alternatyvos.

Tačiau sunkiausia dėl finansavimo yra įmonėms.

Vitas Vasiliauskas

„Matėme, kad bankų skolinimas įmonėms prislopo, o naujausi duomenys sako, kad per metus net sumažėjo 1 proc. Mūsų apklausos rodo, kad padidėjo ir atmetamų paraiškų skaičius. 2017 m. apie 16 proc. paraiškų bankai atsisakydavo finansuoti, šiais metais artėja prie 30 proc. Mažų įmonių kategorijoje ši dalis dar didesnė. Sumažėjęs kredito srautas fiksuojamas praktiškai visose srityse“, – teigia Lietuvos banko vadovas.

Tada kiti du bankai yra praradę rizikos apetitą, nes kam stengtis, jei vienas užsiėmęs kitais reikalais nei kreditavimas.
Vitas Vasiliauskas

V. Vasiliauskas pažymi, kad trys didžiausi bankai užima apie 80 proc. rinkos. Pasak jo, tai turi įtakos ir tokiems prastiems verslo kreditavo rezultatams.

„Kaip žinome, iš tų trijų didžiausių bankų, vienas didelis dabar yra užsiėmęs namų darbais, vyksta jungimosi procesas, tad tiek šiemet, tiek pernai dėmesys skirtas pagrindinei savo veiklai, o kreditavimui yra nuslopęs. Tada kiti du bankai yra praradę rizikos apetitą, nes kam stengtis, jei vienas užsiėmęs kitais reikalais nei kreditavimas.

Kita priežastis yra susijusi su ekonominiu ciklu. Ne paslaptis, kad ateinantys metai žymi tam tikro ekonominio augimo lėtėjimą, natūraliai bankinis sektorius reaguoja. Trečia, susiję su NT statybomis, kur irgi reaguojant į ekonominį ciklą, istorines patirtis, skolinimas traukiasi“, – priežastis vardijo V. Vasiliauskas.

Mūsų apklausos rodo, kad įmonės linkusios eiti į alternatyvius finansavimo šaltinius ir noras finansuotis ne bankuose yra išaugęs.
Vitas Vasiliauskas

Tačiau nepaisant to, kad kredito apimtys mažėja, V. Vasiliauskas teigia, kad įmonių prisiskolinimas juda link prieškrizinio lygio. Tam įtakos turi atsiradusios įmonių finansavimo alternatyvos, kaip prekybos kreditas, ilgalaikės paskolos iš kitų įmonių. Vardijama, kad prekybos kredito apimtys išaugo iki 1 mlrd. Eur, lizingo – iki maždaug 260 mln. Eur.

„Mūsų apklausos rodo, kad įmonės linkusios eiti į alternatyvius finansavimo šaltinius ir noras finansuotis ne bankuose yra išaugęs. Kol kas negalima kalbėti apie bankinio kredito pakeitimą alternatyviais finansavimo šaltiniais, bet judesys link ten yra“, – pastebi V. Vasiliauskas.

Diskusijoje įvardytos alternatyvos gyventojams

DELFI jau rašė, apie Seime vykusią konferenciją, kurioje aptartos alternatyvos, kuo pakeisti bankų skyrių ir bankomatų skaičiaus mažėjimą Lietuvoje.

Skaičiuota, kad 450 tūkstančių Lietuvos gyventojų vis dar nesinaudoja internetinėmis paslaugomis. Vis dėlto skaitmenizacija ir toliau tęsis, tad gyventojai skatinami domėtis ir finansinėmis alternatyvomis.

Pavyzdžiui, konferencijoje įvardyta, kad Lietuvoje yra apie 4000 vietų, kur galima išsigryninti pinigus. Nebūtinai reikia eiti į banką ar ieškoti bankomato, bet galima pasinaudoti „Perlo“ paslaugų terminalais, apsilankyti spaudos kioskuose ar didžiuose prekybos tinkluose.

Kaip kitas alternatyva gyventojams yra minima kredito unija bei pašto skyriai. Taip pat kalbama apie naujų finansinių žaidėjų pritraukimą į rinką.