Finansų ministerijos parengtoje 2020 metų valstybės biudžeto pajamų struktūroje rašoma, kad 2017 m. dividendai ir valstybės įmonių pelno įmokos sudarė 81,3 mln. eurų, 2018 m. – 175,4 mln. Eur, 2019 m. planas – 206,3 mln. Eur, o į 2020 metų biudžetą teplanuojama surinkti 165,6 mln. Eur.
Finansų ministerija DELFI komentavo, kad Stebėsenos ir prognozių agentūra kiekvienais metais pateikia Finansų ministerijai informaciją apie planuojamus bendrovių dividendus ir valstybės įmonių pelno įmokas.
Valdymo koordinavimo centro direktorius Vidas Danielius DELFI teigė, kad agentūros teikiamose prognozėse Finansų ministerijai remiamasi prognozuojamais įmonių rezultatais ir jų vidine informacija, kuri yra konfidenciali (įskaitant ir įmones, kurių akcijomis prekiaujama biržoje).
„Tad komentuoti detaliau negalime“, – nurodė jis.
Jis informuoja, kad Lietuvos valstybės valdomų įmonių (VVĮ) rezultatus daugiausia lemia kelios didžiausios VVĮ ir jų rezultatai – pavyzdžiui „Ignitis grupė“, „EPSO–G“.
„2018 metais šių įmonių rezultatai buvo neigiami, tačiau tai lėmė vienkartiniai įvykiai – dėl pasikeitusio Valstybės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) kainų reguliavimo, šios įmonės turėjo perkainoti savo turtą – turto vertės sumažėjimas didžiąja dalimi lėmė jų patirtą nuostolį. Tačiau turto perkainojimas neturi tiesioginės sąsajos su pagrindine įmonės veikla ar jos efektyvumu – tai yra tik apskaitinis veiksmas – turtas išliko fiziškai nepasikeitęs. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad didžiausių Energetikos sektoriaus įmonių kapitalo grąža yra reguliuojama (apribojama) VERT – pavyzdžiui elektros tiekimui, perdavimui ir skirstymui galima nuosavo kapitalo grąža apribota iki 4,7 proc.“, – kaip pavyzdį nurodė V. Danielius.
Būtina palikti lėšų investicijoms ir rezervui
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis skaičiuodamas Lietuvos valstybės valdomų įmonių pelningumą palygino su Švedijos atveju. Štai Lietuvos valstybės valdomų įmonių nuosavo kapitalo grąža pernai siekė 2,1 proc., o pirmąjį šių metų pusmetį sumažėjo iki 1,7 procento. Švedijoje ji svyruoja nuo 6 iki 16 procentų. Tai sufleruotų, kad įmonės Švedijoje valdomos daug efektyviau.
Tačiau Valdymo koordinavimo centro direktorius V. Danielius teigia, kad ne visada Švedijoje valstybės valdomos įmonės veikė taip pelningai. Pasak jo, tik pastaraisiais metais Švedijoje pasiekta tokia aukšta grąža.
„Nagrinėjant kelerių pastarųjų metų rezultatus, Švedijos valstybės valdomų įmonių grąža tik 2017 ir 2018 metais viršijo 10 proc. 2014 metais ji siekė 4,9 proc., 2015 metais 0,4 proc., 2016 metais buvo neigiama ir siekė –1,6 proc.“, – komentare nurodė V. Danielius.
Tad, anot jo, atsižvelgus į tai, kad didelę įtaką Lietuvos VVĮ portfelio rezultatams turi tos energetikos įmonės, kurių nuosavo kapitalo grąža yra reguliuojama VERT, galimybės padidinti viso VVĮ portfelio grąžos rodiklį yra taip pat ribotos.
Jo nuomone, dažnu atveju individualių VVĮ rodiklį galima gerinti optimizuojant kapitalo struktūrą. Tai yra, atsisakant perteklinio valstybės kapitalo ir jį pakeičiant skolintu, tinkamai finansuojant socialinių funkcijų vykdymą, vystant veiklą tarptautiniu mastu ir panašiai.
Be to, V. Danielius primena, kad VVĮ turi ne tik nuolatos investuoti į atsinaujinimą, bet ir pervesti dalį lėšų į rezervą.
„Atkreipiamas dėmesys, kad remiantis Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatais, 50 proc. gautų į valstybės biudžetą dividendų turi būti pervedama į šį fondą. Fondo išlaidos negali būti skirtos einamosioms išlaidoms finansuoti. Tad dividendų panaudojimas tokio tipo išlaidoms yra iš dalies apribotas.
Remiantis Vyriausybės nustatyta tvarka, kiekvienais metais valstybės valdomos įmonės privalo išmokėti 60–85 proc. paskirstytinojo pelno dividendų arba pelno įmokų pavidalu. Pabrėžtina, kad likusi dalis valstybės valdomų įmonių uždirbto pelno turėtų būti paliekama šių įmonių investicijoms (efektyvumo didinimui, paslaugų spektro plėtrai ir t.t.) kurios susijusios ne tik su komercine veikla, tačiau ir su socialinėmis funkcijomis“, – komentuoja V. Danielius.
Grąžą būtų galima padidinti pakėlus tarifus
Ekonomistas N. Mačiulis jau suskaičiavo, kad jei Lietuvoje esančios VVĮ veiktų panašiai kaip Švedijoje ir generuotų panašią kapitalo grąžą, pavyzdžiui 6 proc., tuomet per metus jos uždirbtų 318 mln. eurų pelno. Tai reikštų, kad kai kuriems politikų pažadams įgyvendinti nereiktų didinti mokesčių ar įvedinėti naujų.
V. Danielius prieštarauja. Anot jo, remiantis tokia prielaida pamirštama, kad įmonės turi pasilikti lėšų investicijoms.
„Nors tai gali būti pasiekta, straipsniuose remiamasi prielaida, kad visą pelną įmonės turėtų skirti dividendams ar pelno įmokoms mokėti, kas iš esmės apribotų įmonių investicijų galimybę ir veiklos tobulinimą bei efektyvinimą.
Bet kuriuo atveju, vertiname, kad didesnė grąža valstybei gali būti pasiekta ir dividendai bei pelno įmokos mokamos į valstybės biudžetą augs“, – sako V. Danielius.
Komentare jis nurodo, kad padidinus reguliuojamų veiklų tarifus, būtų galima itin reikšmingai auginti grąžą valstybei – tiek pelno, tiek dividendų forma. Kitaip tariant, galėtų didėti tarifai už elektrą ar dujas.
„Tačiau šios paslaugos monopolinės tarifų padidinimas turėtų tiesioginės įtakos šalies ūkiui ir gyventojams“, – prideda jis.
Tad, V. Danieliaus nuomone, siekiant efektyvumo reikėtų atsižvelgi į nepriklausomas valdybas – jos leidžia didinti įmonių valdymo profesionalumą. Taip pat, anot jo, valdybai rengiamas lūkesčių raštas atliepia pažangiausią pasaulinę VVĮ valdysenos praktiką.
