Seime vykusioje konferencijoje apie bankų skyrių mažėjimą Lietuvoje „valstietis“, Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Valius Ąžuolas, teigė, kad tikras galvos skausmas yra tai, kas vyksta su regionais. Pasak jo, žmonės pasakoja, jog į banko skyrių turi važiuoti 50 kilometrų, nuvažiavę sužino, kad pirma reikėjo užsiregistruoti internetu, norėdami daryti pavedimą turi nemažai sumokėti ir apskritai sunku naudotis savo pinigais.
„Tų paslaugų vis mažėja, o ne daugėja. Kasdien girdime apie uždaromus skyrius, yra rajonų, kur bankų skyrių nebelikę ar paskutiniai likę. (…) Gerai, kad dar turime alternatyvų, tokių kaip Lietuvos paštas, mokėjimų agentūros, kredito unijos, bet šiandien to nepakanka. Reikia daugiau galimybių, didesnės prieigos. (…) Suprantame, kad kažkada ateityje tapsime „elektroniniai“, bet šiuo metu visi negali būti elektroninėje erdvėje“, – sakė V. Ąžuolas.
Beveik pusė milijono žmonių nesinaudoja internetu
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) apklausos duomenimis, 66 proc. įmonių regionuose bandė gauti finansavimą, iš jų 65 proc. gavo, o likę negavo. Tad, pasak LBA prezidento Manto Zalatoriaus, didesnė dalis regionų verslų gauna finansavimą.
„Skaičiai neparodo, kad yra didžiulė problema: ji yra, bet ne tokia didelė“, – teigė M. Zalatorius.
Visgi jis paminėjo, kad aklai skaitmenizuoti negalima. LBA duomenys atskleidžia, kad 450 tūkst. gyventojų Lietuvoje vis dar nesinaudoja internetu ir internetiniu banku. Statistikos prognozės rodo, kad tik apie 2030 m. Lietuvoje internetine bankininkyste naudosis jau absoliuti dauguma bankų klientų.
„Nepriklausomai nuo amžiaus, 2030 m. visi bus įgiję kompiuterinį raštingumą. Taigi turime 12–15 metų, kai šie klausimai dar bus aktualūs“, – teigė M. Zalatorius.
Jis paminėjo, kad šiuo metu LBA priklausantys bankai ir kredito unijos vis dar turi 284 klientų aptarnavimo skyrius.
„Yra vietų, kur tikrai į skyrių teks važiuoti daugiau nei 25 kilometrus, tai reikia pripažinti ir pasakyti“, – pripažino M. Zalatorius.
Tačiau, anot jo, bankinėje industrijoje skaitmenizacija tęsis ir toliau. Be to, panašu, kad bankai nebesugebės aptarnauti visų klientų, todėl bendradarbiavimas tiek su „Perlo“ terminalais, tiek su kitais paslaugų teikėjais bus itin svarbus.
„Neturėtume šių žmonių palikti nuošalyje, nes jie lygiai taip pat atskirti nuo pigių ir visad skaitmenizuojamų valstybės viešųjų paslaugų. Antras dalykas – saugumas: labai dažnai vyresnieji sako, kad bijo elektroninės erdvės. Užtikrinti saugumą – visų pareiga, taip pat – ir bankų“, – sakė jis ir paminėjo, kad itin sunku pakeisti žmonių įpročius.
Bankomatų tinklas vis mažės
Konferencijoje dalyvavę smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai kėlė klausimus, ką daryti tuomet, kai bankas praneša apie sutrikimą ir net negalima pasinaudoti savo turima kortele, o grynųjų šalimais nėra. Kalbėta ir apie patiriamas išlaidas vykstant į skyrius, praleidžiant ten ilgą laiką.
Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas teigė, kad grynieji kainuoja brangiau nei elektroniniai pinigai. Pasak jo, verslui išeitis būtų inkasavimas, tačiau tai kainuoja.
„Grynieji prieš elektroninius – problema didžiausia 21 proc. Čia ir susilaikysiu“, – pasakė V. Vasiliauskas, galimai turėdamas omenyje pridėtinės vertės mokestį (PVM) ir šešėlį.
Kalbant apie beveik pusę milijono Lietuvos gyventojų, kurie nesinaudoja internetinėmis paslaugomis, M. Zalatorius vardijo alternatyvius kanalus. Pasak jo, tai, kad mažėja bankomatų skaičius, dar nereiškia, jog mažėja vietų, kur galima išsiimti pinigų iš savo kortelės.
„Didžiausias skaičius buvo 2011 metais, kai veikė „Snoriukai“. Šiandien yra 900 bankomatų, bet vietų, kur galima išsiimti, 4000. Jų padaugėjo. Yra per 2000 perlo terminalų, jie – beveik kiekvienoje mažoje regioninėje parduotuvėje. Taip pat yra didieji prekybos tinklai, spaudos kioskai.
Ir šių partnerių tinklas kasmet didėja ir didės, o bankomatų tinklas kasmet mažėja ir mažės, kol bus prijungti į vieną tinklą, ir tada tas tinklas dar labiau sumažės, o partnerių padidės. Mes lygiai taip pat jaučiame, kad per mažai kalbėjome, nes nežino žmogus, kad gali parduotuvės kasoje išsiimti pinigų“, – aiškino LBA prezidentas.
Lietuvos banko vadovas taip pat įvertino, kad kyla iššūkių dėl paslaugų prieinamumo ir kainų, nes bankų koncentracija yra faktas. Dėl to svarbu pritraukti naujų finansinių žaidėjų.
„Kredito kaina šiandien tikrai gana nedidelė, jei lygintume istoriškai. Jeigu gretinsime su kitomis valstybėmis, iškils klausimų, bet tai susiję su tuo, kad bankinė rinka Lietuvoje koncentruota.
Kalbant apie prieinamumą, reikia išskirti segmentus: dėl grynųjų nematau, kad yra problema, remdamasis fizinių vietų skaičiumi, kur galima įnešti ir pasiimti grynųjų pinigų.
Dėl vartotojų apsaugos finansinių paslaugų priežiūros mandatas yra vienas iš Lietuvos banko, bet jis ribotas, nes kalbame apie gyventojus ir fizinius asmenimis, įmonių, taip pat ir smulkiojo bei vidutinio verslo, nėra. Dėl to galima tolesnė plėtra čia“, – kalbėjo V. Vasiliauskas ir paminėjo, kad situacija per septynerius metus, kai šis mandatas atiteko Lietuvos bankui, žymiai pagerėjo.
V. Vasiliauskas pritarė, kad vartotojų apsaugos situacija nėra ideali, bet per šį trumpą laiką jau pagerėjo ir, jo manymu, tam reikia dar daugiau laiko.
Švenčionių rajono meras: pasitraukusių bankų vietą užėmė unija
Švenčionių rajono savivaldybės meras Rimantas Klipčius pasakojo, kad šiuo metu Švenčionių savivaldybė sensta ir traukiasi, tačiau grynuosius pinigus naudojanti rinka niekur nedingo. Meras pasakojo, kad dalis žmonių nenori naudotis elektroninėmis paslaugomis, dalis negali, o taip pat gali egzistuoti ir šešėlinė pusė – pajamos gaunamos grynaisiais.
„Kas liečia bankus, esame neišskirtiniai – telikęs vienas skyrius, kuris teikia paslaugas, tačiau nuo šių metų jis teikia tik elektroniniu būdu. Kitų savivaldybių pavyzdžiu ta situacija atėjo ir pas mus. Vienas vienintelis bankomatas, kur galima įsidėti pinigų ir išsiimti“, – kalbėjo jis.
R. Klipčius pabrėžia, kad regionuose yra žmonių, kurie naudojasi „Revolut“, žino, kas yra FINTECH, neturi problemų nuvykti iki miesto banko skyriaus ar susitvarkyti viską elektroninėje erdvėje. Tačiau problemų kyla dėl vyresniosios kartos, kuriems svarbiausia – gyvas bendravimas.
„Savivalda galėtų pasitarnauti kompiuterinio ir ekonominio raštingumo prasme. Šiandien, nors mūsų jaunimas technologijas priima lengviau, bet mokyklose trūksta ekonominio mokymo žinių“, – pridėjo jis.
Vyras papasakojo, kad, pradėjus bankams trauktis, jų vietą užėmė Ignalinos kredito unija, ši išplėtė savo tinklą. Jis pabrėžia, kad unijos sustiprėjimas sušvelnino situaciją. Be to, kita išeitis – paslaugų terminalai, kurių yra visose seniūnijose, prekybos tinkluose.
„Tikėjomės, kad po „Snoro“ griūties Lietuvos paštas bus tas žaidėjas, kuris „amortizuos“ situaciją, bet jie turbūt turi savo tikslų, eina link optimizavimo: dabar pas mus – tik trys skyriai, tad gyventojai to artumo ar ryšio nepajautė“, – kalbėjo R. Klipčius.
Švenčionių rajono meras prideda, kad ir savivaldybės susiduria su keblumais norint pasiskolinti. Yra mažiau rinkos dalyvių, kurie pateikia siūlymus, o pasiūlymų palūkanos išaugusios maždaug dvigubai.
Visgi meras skaitydamas pranešimą akcentuoja, kad labiausiai situaciją galėtų išspręsti švietimas – tiek vyresnės kartos, kuri nemoka naudotis elektroninėmis paslaugomis, tiek jaunesnės, kuri turi išmokti finansinių žinių.
Smulkiojo ir vidutinio verslo atstovė: smulkusis verslas nefinansuojamas
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė konferencijoje tvirtino, kad smulkusis ir vidutinis verslas nuo 2008 metų praktiškai nėra finansuojamas.
„Manipuliuojama tam tikrais dalykais, kad būtų parodyta, jog smulkiojo verslo įmonės finansuojamos. Paprastai pasaulyje verslas skolingas daugiau nei fiziniai asmenys. Lietuvoje šitai, deja, nepasitvirtino: daug daugiau skolingi fiziniai asmenys nei verslas. (…) Mūsų verslininkai banke kartais pralaukia dvi valandas. Jei taip solidarizuojamės su smulkiuoju ir vidutiniu verslu, tai, kaip sakau, ačiū už tokią solidarizaciją“, – kalbėjo D. Matukienė ir teigė, kad net ir naudojantis elektroninėmis paslaugomis verslininkams prireikia vykti į banko skyrius.
Ji taip pat sakė, kad Lietuva yra antra nuo galo ES, remiantis smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių, kurios iš bankų gavo 100 proc. prašomos sumos dalį, rodikliu. Taip pat teigta, kad Lietuva yra paskutinėje vietoje pagal atmestas smulkiojo ir vidutinio verslo paraiškas.
„Pernelyg aukšta skolinimosi kaina ir didelė biurokratinė našta bankuose“, – kalbėjo ji.
D. Matukienė taip pat piktinosi, kad neturime lito grąžinimo įstatymo, yra patvirtinti paslaugų krepšeliai.
Ji nurodė, kad būtent kredito unijos yra vienintelė smulkiajam verslui skolinanti institucija. Tačiau mokestinė ir reikalavimų našta – per didelė.
„Už tą pačią sumą prašoma NT, šimtaprocentinis vekselis asmeniniu vardu ir dar reikia užstatyti tą daiktą, kurį perki, ir dar padedi penkiems metams nuo 5 iki 7 proc. užstatą tą. Tai turėkit supratimo, plėškit, bet ne šitiek. Lėšos įšaldytos lieka dar apie pusę metų, kai jau išmokėta paskola, kai jau nebe pajininkas, o su verslo pinigais dar tvarkosi unija. Tad siūloma, kad išmokėjus paskolą būtų grąžintos ir įšaldytos lėšos“, – teigia D. Matukienė.
Be to, pasak jos, dabar kredito unijos nesuinteresuotos prisiimti didesnės rizikos ir išduoti daugiau paskolų. Dėl to siūloma į kredito unijų įstatymą grąžinti tai, kad kapitalą formuotų patys nariai, kurie skolinasi.
„Man sakoma, išvogs, juk išvogė. Tai jei Seimas šiandien už 180 tūkst. perka saldainių, ar galime teigti, kad visą Lietuvą diabetininkais ruošiasi padaryti? Dėl vieno, dviejų ar trijų nesakykime, kad visos kredito unijos išvogs, kas joms priklauso. Tai – vienintelė vieta, kur dar regione galima pasiskolinti“, – teigė ji.
